Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) projekto „Piliečių pasirinkimas 2008“ dalis. 16 rinkimuose dalyvaujančių partijų pagal rinkimų biuletenių numerius vertinamos pagal prielaidas ekonomikos augimui, nuoseklumą, realistiškumą, konkretumą ir atitikimą deklaruojamoms vertybėms. Jūsų dėmesiui, 11 numeriu rinkimų sąraše esančio Liberalų sąjūdžio rinkiminių nuostatų analizė.
Nuorodas į anksčiau publikuotas partijų programų analizes galima rasti čia.
Bendras vertinimas
Pagrindinė Liberalų sąjūdžio programos kryptis yra reguliavimo ir valstybės naštos mažinimas, viešojo administravimo efektyvumo didinimas ir švietimo ir sveikatos sistemų reformų tęsimas. Ekonomiką ir esmines reformas liečiantys pasiūlymai labai konkretūs, nors visoje programoje ir išvengta bent kartą paminėti žodį „reforma“. Programa yra išsami (aptariama dauguma įsisenėjusių klausimų, kuriuos spręsti būtina) ir nuosekli, o pasiūlymai yra realistiški.
Liberalų sąjūdžio rinkimų programoje nuosekliai išsaugotas vertybinis tapatumas. Todėl ir ne itin politikoje įgudęs pilietis turėtų atpažinti, kad tai liberalios partijos dokumentas. Deja, Lietuvoje tai reta, ir tai būdinga vos ne išimtinai tik liberalias vertybes skelbiantiems politikams.
Liberalų sąjūdis, viena iš nedaugelio partijų, stiprinant šalies ir regiono saugumą, pritartų NATO bazių atsiradimui Lietuvoje.
Mokesčių politika
Mokesčių politikoje numatomas konkretus ir realistiškas mokesčių mažinimas, o tai palengvins valstybės naštą. Programoje pasisakoma prieš naujus mokesčius bei trijų pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno – suvienodinimą ties 18 proc. Esminis programos siūlymas yra apmokestinti tik dividendais išmokamą pelną. Programoje siūloma įvesti 4 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio socialinio draudimo įmokų lubas. Partijos programoje taipogi pasisakoma prieš akcizo mokesčio minimumo didinimą ir už mokesčių sistemos paprastinimą, mokesčių mokėjimo tvarką reglamentuojant vienu įstatymu (Mokesčių kodeksu). Šie pasiūlymai sudarytų prielaidas ekonomikos augimui, kadangi įmonės turėtų papildomų lėšų investicijoms ir darbuotojų algoms didinti, išaugtų našumas, padidėtų didesnę pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų skaičius.
Reguliavimo politika
Programoje pasisakoma už verslo, darbo santykių reguliavimo mažinimą; teritorijų planavimo taisyklių paprastinimą. Žadama bent penktadaliu sumažinti leidimų ir licencijų, reikalingų pradėti verslą ar imtis veiklos, skaičių; taipogi žadama bent penktadaliu sumažinti verslą kontroliuojančių insticijų skaičių. Bus paprastinamos aplinkosaugos taisyklės. Žadama įvesti privalomą kaštų ir naudos analizę naujai svarstomiems įstatymų projektams. Į programą įtraukti konkretūs pasiūlymai ir užduotys, kurių įgyvendinimas sumažintų reguliavimą ir sudarytų prielaidas ekonomikos augimui.
Švietimo, sveikatos bei pensijų reformos
Švietimo srityje žadama kelti mokytojų atlyginimus ir sieti juos ne su formaliais kriterijais, o su konkretaus mokytojo darbu ir bendruomenės ir mokyklos poreikiu ir galimybe sumokėti už mokytojo darbą. Esminiai pasiūlymai – savivaldybės nebegalės perskirstyti mokykloms skirtų mokinio krepšelio lėšų, valstybinėms ir nevalstybinėms švietimo įstaigoms bus skirtas vienodas valstybės finansavimas, bus atsisakyta teritorinių suvaržymų renkantis mokyklas. Aukštojo mokslo srityje, programoje pasisakoma už asmenų studijų finansavimą pagal jų pažangumą, finansavimas bus susietas su konkrečiu asmeniu, o ne su institucija. Visi norintieji galės gauti valstybės remiamą paskolą, o sunkiausiai besiverčiantiems asmenims bus skiriamos socialinės stipendijos.
Sveikatos apsaugos srityje, programoje žadama kompensuoti ligų gydymą ir atsisakyti kompensuojamų vaistų sistemos. Pasisakoma už savanoriško sveikatos draudimo sistemos sukūrimą ir mokėjimo už suteiktas medicinos paslaugas įteisinimą. Taipogi žadama, kad valdiškos ir privačios gydymo įstaigos dirbs vienodomis sąlygomis.
Pensijų srityje žadama padidinti socialinio draudimo dalį, pervedamą į asmenines kaupiamąsias sąskaitas iki 10 procentų.
Programoje pateikti siūlymai yra nuoseklūs ir konkretūs; jų įgyvendinimas pratęstų dabartines reformas, o tai sudarytų prielaidas darbuotojų našumo augimui (dėl kokybiškų sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugų), o ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia ekonomikos augimą.
Valstybės tiesioginis dalyvavimas ekonomikoje
Programoje neminimas nei privatizavimas, nei nacionalizavimas.
Prielaidos socialinėms problemoms spręsti
Programoje pateikti siūlymai mažinti mokesčius, valstybės lėšas skiriant tik labiausiai paramos stokojantiems (sumuojant socialinę paramą į vieną išmoką ir atsisakant įvairių tikslinių pašalpų ir kompensacijų) sudarys prielaidas socialinėms problemoms spręsti.
Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka
LS programą galima laikyti retesne išimtimi dėl to, kad partija įsipareigoja teisės aktų projektus rengti tik geros kokybės, jų chaotiškai nekaitalioti, o internete skelbti ne tik Seime svarstomus, bet Vyriausybės ir ministerijų derinamus teisės aktus bei įvairių organizacijų ar suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Visa tai tikrai labai aštrios teisėkūros problemos Lietuvoje ir galbūt žingsnis link “įstatymų konvejerio” sutramdymo, tikros tapinstitucinės partnerystės teisėkūroje, platesnio šio proceso atvėrimo visuomenei ir t.t.
LS taip pat įteisintų elektroninį balsavimą ir atskirą rinkimų apygardą išeivijos lietuviams. Rinkėjo dėmesio vertas pažadas – įsipareigojimas nustatyti aiškią politinių partijų finansavimo tvarką, užtikrinti partijų pajamų ir išlaidų teisėtumo kontrolę, o taip pat valstybės biudžeto lėšomis nefinansuoti partijų (sic!), kurioms vadovauja teisti asmenys. Tai aišku labai puikiai dera su politinės kultūros standartais, bent visiškai nedera su partine demokratija, kadangi tokia nuostata – dar viena valstybės invazija į partijų savivaldos erdvę. Ar tik nebus tokia nuostata kam nors konkrečiai taikoma?
Valstybės tarnybos pertvarkymo siūlymuose – aiškūs naujosios vadybos principai, iš esmės, skelbiami gana nuosaikūs evoliuciniai įsipareigojimai, nors galima surasti ir kategoriškų pavyzdžių (“panaikinsime tradiciją į valstybės tarnybos pareigas skirti savo draugus ar giminaičius”).
Savivaldos klausimais LS programa nelabai kuo skiriasi nuo kitų partijų. Įdomesnė mintis – savivaldybių tarybas rinkti pagal mišrią sistemą, t.y., po pusė narių rinkti pagal sąrašus (matyt, sąmoningai nesakoma “partijų”, nes, kaip žinia, jau atėjo ir nepartinių sąrašų laikas) ir vienmandatėse apygardose. Be to savivaldos srityje siūloma ne tik decentralizacija ir bendruomenių įtraukimas (panašiai kaip TS-LKD), bet taip pat naikinti apskritis. Įdomu, bet pastarosios nuostatos sutampa su Darbo partijos ar TT siūlymais.
Liberalų sąjūdžio programos nuostatos dėl valstybės valdymo panašios į TS-LKD ir LiCS nuostatas. Šių partijų programos pagrįstos šiuolaikinės vadybos principais ir bruožais. LS vadybinės nuostatos taikomos daugelyje šios partijos programos skyrių.
Šios partijos programos nuostatos išsiskiria tuo, jog daugiau dėmesio teikiama programinio biudžeto principui (biudžeto formavimas programiniu principu ir biudžeto programų efektyvumo vertinimas). Tai gerai atitinka dabartinius biudžeto tobulinimo poreikius. Siekiama kelti aukščiausius reikalavimus valstybės institucijų vadovams, tačiau nėra aišku, kaip tai bus atliekama.
Liberalų sąjūdis stipriau už kitas partijas palaiko e-valdžios diegimą, nors daugelio paslaugų ir net balsavimo perkėlimas į internetą kelia tam tikrų abejonių (pvz., nors e-balsavimas galėtų šiek tiek padidinti mažą rinkėjų aktyvumą, pilietiškumo tai lietuviams nepridėtų, o tokio balsavimo saugumas galėtų sukelti problemų ar manipuliacijų).
Kova su korupcija
Iš Liberalų sąjūdžio programinių nuostatų analizės galima daryti išvadą, jog kova su korupcija didžiąja dalimi suprantama kaip kova su biurokratizmu ir blogu administravimu. Atsižvelgiant į Lietuvos žmonių supratimą apie korupciją šalyje, tokią programos strategiją galima vertinti teigiamai. Liberalų sąjūdis žada valdžios sprendimų priėmimo taisykles pakeisti taip, kad neliktų erdvės atsirasti korupciniams santykiams – bent penktadaliu sumažinti leidimų ir licencijų, reikalingų pradėti verslą ar imtis veiklos, skaičių. Taip pat žadama, jog daugelį klausimų su valdžios institucijomis žmogus galės išspręsti internetu, ketinama įgyvendinti ,,vieno langelio“ principą. Prie didesnį skaidrumą užtikrinančių priemonių galimą priskirti ir siūlymą internete skelbti ne tik Seime svarstomų, bet Vyriausybės ir ministerijų derinamus teisės aktus bei įvairių organizacijų ar suinteresuotų asmenų pasiūlymus jiems; užtikrinti privalomą naujai svarstomų įstatymų projektų kaštų ir naudos analizę. Teigiamai galima vertinti deklaruojamą ketinimą pasitelkti nepriklausomą auditą, užtikrinantį efektyvų projektų įgyvendinimą, lyginant jų sąmatas su lygiaverčių projektų, kurie daromi už privačias lėšas, sąmatomis.
Programoje prie konkrečių kovos su korupcija priemonių priskiriamas žadamas įgyvendinti visuotinis gyventojų turto ir pajamų deklaravimas bei pažadas viešai skelbti informaciją, ar politikų, valstybės tarnautojų ir valstybės įmonių vadovų turtas ir išlaidos atitinka jų pajamas. Tačiau visiškai neaišku, kaip ketinama reglamentuoti politinių partijų finansavimą. Programoje tik teigiama, kad bus nustatyta aiški finansavimo tvarka. Tad panašu, jog Liberalų sąjūdis neturi konkrečios pozicijos šiuo klausimu. Be to, teisine prasme kvestionuotina ir daugiau populistinė nuostata, jog valstybė nefinansuos partijų, kurioms vadovauja teisti asmenys.
Sveikintina, kad atkreipiamas dėmesys į būtinybę skaidrinti teisėkūros procesą, tačiau neaišku, kaip ketinama teismų sistemą padaryti atvira ir atskaitinga visuomenei, neaišku, kaip planuojama užtikrinti visuomenės atstovų dalyvavimą parenkant teisėjus ir vertinat jų darbą.
Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas
Liberalų Sąjūdis tinkamo policijos darbo užtikrinimą skelbia vienu savo prioritetų, žada motyvuoti policininkus nustatant darbo svarbą atitinkantį darbo užmokestį ir socialines garantijas, sukuriant skaidrią karjeros sistemą, įvedant paskatinimus. Ketinama sukurti savivaldos policiją kovai su administraciniais teisės pažeidimais. Teismų sistemoje žadama panaikinti teisėjų imunitetą, įteisinti individualų konstitucinį skundą. Taip pat ketinama siekti, kad būtų viešinami teismų sprendimai, bylų tyrimo eigą pareiškėjas galėtų sekti elektroniniu būdu, o nei vienas nusikaltimas nebūtų neužregistruotas siekiant geresnės statistikos. Konkrečios priemonės kaip ketinama pasiekti šių tikslų ir ką konkrečiai ketinama keisti nėra nurodomos, žadama abstrakčiai “sutvarkyti”, “skirti dėmesį” arba tiesiog teigiama, jog tai “bus”. Todėl nors nuostatos ir vertintinos teigiamai, tačiau jų realizavimo tikimybė nedidelė, tuo labiau, kad, pavyzdžiui, nenurodoma kiek kainuotų dalies policijos paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę, kai nuovados nėra net pakankamai aprūpintos kompiuteriais arba kiek kainuotų savivaldos policijos išlaikymas.
Užsienio politika ir krašto saugumas
Liberalų sąjūdis užsienio politikai ir nacionaliniam saugumui skiria 5 punktus. Nors dalis jų – gana abstraktūs, tačiau galima rasti ir labai konkrečių siūlymų. Pvz., tai viena iš nedaugelio partijų, atvirai remianti NATO karinių bazių steigimą Lietuvoje bei Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėse taikos įvedimo ir palaikymo misijose. Partijos teigimu, svarbiausi Lietuvos nacionaliniai interesai ES yra vieningos energetikos politikos laikymasis, paramos svarbiems energetikos projektams užsitikrinimas, tolesnis paslaugų rinkos liberalizavimas, mokesčių ir socialinės politikos savarankiškumo išlaikymas, vieningos žemės ūkio politikos spartesnė reforma. Taip pat pasisakoma už abipusiai naudingą bendradarbiavimą su Rytų kaimynais, demokratijos plėtrą Europos pietryčių regione.
Kultūros politikos perspektyva
Savo kultūros politikos perspektyva Liberalų sąjūdis siekia sukurti iniciatyvią asmenybę, žmogų, atsakingą už savo sveikatą, aplinką, kaimynystę, gamtą. To jis turėtų išmokti per švietimą, informacines kampanijas, teisinį reguliavimą, atsakomybės už padarytą žalą neišvengiamumą, nors neaišku, ar šių priemonių iš tiesų užtektų norimoms savybėms išugdyti.
Norima kuo labiau apriboti valstybės kišimąsi į žmonių gyvenimą: į šeimos gyvenimą (ir jos diskriminuojančiai neapibrėžti), į piliečio tikėjimą (nedeklaruojama parama Bažnyčiai), nereguliuoti pasirinkimo laisvės abortų klausimu, užtikrinti lygias visų teises, ,,pasitikėti žmonėmis“ ir leisti jiems rinktis savo gyvenimo būdą.
Kultūroje siaurąja prasme neigiama valdžios kuriamų institucijų ir strategijų reikšmė, tai, manoma, slopina iniciatyvą ir kūrybiškumą, gal todėl dauguma nuostatų šiuo klausimu labai lakoniškos: kultūros rėmimas bus skiriamas ne pagal strategijų nustatytus prioritetus, bet atviro konkurso su aiškiomis sąlygomis būdu, perduodant tai vykdyti kuo žemesniam savivaldos lygmeniui, muziejai turės ne tik saugoti, bet ir sudominti, bibliotekos – tapti ,,bendruomenių traukos ir saviraiškos vietomis“. Žadama remti lietuvybės išlaikymą išeivijoje: pritaikytos mokymo priemonės, parama mokytojams, projektams ir iniciatyvoms. Tokia kultūros politika – nuosekli programos dalis, nors daugumai nuostatų trūksta konkretumo ir įgyvendinimo mechanizmų nurodymo, pavyzdžiui, muziejų-edukacijos centrų ir bibliotekų-traukos centrų kūrimui reikėtų skirti daug lėšų (patys objektai nesugebės taip persitvarkyti), o apie tai net neužsimenama.
Jaunimo politika
Jaunimo politikai atskiro skyriaus partija neskiria, tačiau kitose nuostatose matomas tikslas ugdyti laisvą rinktis, iniciatyvią, savarankišką, gebančią kritiškai mąstyti, atsakingą ir pilietišką asmenybę. Skiriama dėmesio neformaliam švietimui: neformalaus švietimo krepšelio įvedimui, paslaugų įvairovės didinimui, asmenybės ugdymui mokymo procese, mokytojo neformaliojo ugdymo kompetencijos įgijimui. Kadangi partijos programoje socialinė parama griežtai apribota tik tais, kuriems to iš tiesų reikia, kai kuriems studentams žadamos socialinės stipendijos, bet greičiausiai negalime tikėtis kitų – būsto įsigijimo, įsidarbinimo lengvatų, finansinių išmokų – nuolaidų jaunimui. Visgi jaunimo dalyvavimui, mobilumui, didesnio lygiateisiškumo ir nediskriminacijos užtikrinimui, savanorystei, jaunimo organizacijoms galima buvo skirti dėmesio.
Akcentai
Ką partijos programa reiškia kiekvienam gerovę kuriančiam piliečiui?
Įgyvendinus pagrindinius programoje išsakytus pasiūlymus, statistinio gerovę kuriančio piliečio padėtis pagerės – jis mokės mažiau mokesčių, galės pervesti didesnę socialinio draudimo įmokų dalį į kaupiamuosius pensijų fondus, jis gaus naudos iš aukštesnės kokybės sveikatos ir švietimo sistemų. Pelno mokesčio apmokestinimas tik dividendams ir „Sodros“ lubų įvedimas reikš, kad darbdavys turės papildomų lėšų darbuotojų algoms didinti ir investicijoms į kapitalą. Biurokratijos mažėjimas reikš, kad pilietis galės paprasčiau pradėti savo verslą. Žmogus bus skatinamas dirbti ir užsidirbti.
Nerealūs ir neapgalvoti pasiūlymai.
Pratęsti Ignalinos atominės elektrinės veikimą iki saugaus eksploatavimo termino pabaigos.
Liberalų sąjūdžio programos vertinimas (skalė: -2-labai blogai; -1-blogai; 0–neturi įtakos, neužsiminta; 1–gerai; 2-labai gerai)
Rinkimines nuostatas analizavo VU TSPMI mokslininkai: Dr. Vitalis Nakrosis, Dr. Alvidas Lukošaitis, Ruslan Golubov, Dr. Algimantas Jankauskas, Mindaugas Kluonis, Dr. Tomas Janeliūnas, Monika Verbalytė ir LLRI ekspertai.
