Lenkijoje šeštadienį prasideda dvi dienas truksiantis referendumas, kurio metu 29 mln. šalies rinkėjų spręs, ar ši didžiausia Vidurio Europos valstybė turi prisijungti prie Europos Sąjungos (ES). Lenkijos, kurioje gyvena 39 mln. gyventojų - daugiau negu kitose devyniose narystės siekiančiose valstybėse kartu paėmus, sprendimas gali nulemti ir visos bloko plėtros į Rytus likimą.
Referendumai dėl narystės jau įvyko Maltoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje. Visų šių šalių gyventojai pritarė prisijungimui prie ES. Nors tikimasi, jog praėjus 14 metų po komunizmo žlugimo dauguma lenkų tars "taip" narystei, visų dėmesys krypsta į rinkėjų aktyvumą. Kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame dalyvauti turi daugiau kaip pusė registruotų rinkėjų.
Balsavimo apylinkės šeštadienį ir sekmadienį duris atvers 6 val. ryto (7 val. Lietuvos laiku), o užsidarys po 14 valandų - 20 val. (19 val. Lietuvos laiku).
Pirminių pirmosios dienos balsavimo rezultatų tikimasi šeštadienį nuo 22 val. iki vidurnakčio, o pirmųjų referendumo rezultatų - sekmadienį nuo 22 valandos. Galutiniai referendumo rezultatai turėtų būti paskelbti pirmadienį 18 valandą.
Ketvirtadienį paskelbtos naujausios apklausos rezultatai padrąsino Varšuvos lūkesčius dėl narystės ES. 68 proc. apklaustųjų žadėjo dalyvauti referendume, o 80,9 proc. rinkėjų teigė pritarsią narystei.
Birželio 4 dieną PBS instituto surengtos 1 074 žmonių apklausos rezultatai taip pat rodė, kad iš apsisprendusiųjų ateiti į referendumą 13 proc. ketina balsuoti prieš narystę, o 6,1 proc. dar nėra apsisprendę. Apklausos rodo, jog dauguma lenkų ruošiasi balsuoti sekmadienį. Tačiau lenkų rinkėjai paprastai yra gana vangūs, todėl rinkėjų aktyvumas Varšuvai yra didelis galvos skausmas.
Praėjusių metų pabaigoje vykusiuose vietos rinkimuose, kaip ir tik dviejuose referendumuose, surengtuose po komunizmo žlugimo 1989 metais, balsavo mažiau kaip pusė šalies rinkėjų.
Vyriausybės nuogąstavimus dėl aktyvumo didino ir itin mažas rinkėjų aktyvumas per referendumus Vengrijoje ir Slovakijoje - atitinkamai 45,6 ir 52 procentai.Eurošalininkų stovykla, kuriai vadovavo prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) vedė aktyvią agitacinę kampaniją, kurios metu pavyko įtikinti nemažai balsuoti ketinančių eiti žmonių.
Paskutiniame kreipimesi prieš agitacinės kampanijos pabaigą penktadienį, A.Kwasniewskis paragino lenkus ateiti į istorinį balsavimą. "Kreipiuosi į jus su raginimu ateiti balsuoti ir tarti "taip", - sakė jis ketvirtadienį per kreipimąsi, kuri transliavo šalies televizijos. "Raginu ir tuos, kurie nori tarti "ne", ateiti ir tai padaryti. Padarykime viską, kad šis referendumas atspindėtų mūsų demokratinę brandą", - pridūrė jis.
Jei nutiktų blogiausia ir referendumas būtų pripažintas neįvykusiu, sprendimą tektų priimti parlamentui.
Proeuropietiškų partijų dominuojamas parlamentas šalies narystei pritartų, tačiau tokiu atveju 2004 metų gegužės 1 dieną Lenkija į bloką įstotų, kaip pasakė vyriausybės atstovas spaudai Michalas Toberis, "su blogu skoniu burnoje".
Referendumo nesėkmė gali sukelti krizę ir finansų rinkose, taip pat greičiausiai paskatintų vyriausybės žlugimą. Balsavimas rengiamas tuo metu, kai Lenkijos vyriausybė išgyvena ne pačius geriausius laikus. Jos populiarumas geriokai susvyravo po korupcijos skandalo, netiesiogiai siejamo su ministru pirmininku Leszeku Milleriu (Lešeku Mileriu).
Nuo kovo pradžios vargstantis su mažumos vyriausybe, L.Milleris, nepaisant pastarojo meto pakilimo, kritikuojamas ir dėl ekonomikos politikos, ypač dėl didžiausio nedarbo tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių, balandžio mėnesį siekusio 18 procentų.
Tačiau artėjant referendumui apžvalgininkai teigė, jog rinkėjai gali pakilti iššūkiui."Viskas rodo, jog atsakymas bus "taip". Yra abejonių dėl aktyvumo, tačiau manau, jog jis bus šiek tiek didesnis negu 50 procentų", - sakė Andrzejus Rychardas (Andžejus Ryšardas) iš Lenkijos mokslų akademijos.
"Klausimas kyla, kiek žaidėjų bus šiame žaidime, - sakė žurnalistas Marekas Sarjusz-Wolskis (Marekas Sarjuš-Volskis). - Manau bus daugiau kaip 50 procentų"."Manau, kad bus daugiau kaip 50 proc., tačiau vargu ar bus daugiau kaip 54-55 procentai", - sakė Lena Kolarska-Bobinska, Varšuvoje įsikūrusio Viešosios politikos instituto direktorė.
Artėjant referendumui padrąsinimai lenkams plaukė iš visos Europos ir net iš už Atlanto.
"Labai tikiuosi, kad ne tik dėl savo, bet ir dėl visos Europos labo, Lenkija pasakys "taip", sakė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas (Tonis Bleras), atvykęs padėkoti Lenkijai už paramą kare su Iraku.
"Ne tik Lenkijai reikia Europos, Europai irgi reikia Lenkijos", - tvirtino Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis), paskutinis iš užsienio lyderių, agitavęs lenkus už ES.
Jis pakartojo labiausiai lauktą ir, apžvalgininkų manymu, katalikiškoje šalyje autoritetingiausiai skambantį raginimą, su kuriuo į savo tėvynainius iš Vatikano kreipėsi popiežius Jonas Paulius II.
"Europai reikia Lenkijos, o Lenkijai - Europos", - sakė jis per susitikimą su maždaug 20 tūkst. lenkų maldininkų Šv. Petro aikštėje.
Prieš ES nusiteikę nacionalistai savo agitacijoje daugiausiai stengėsi išnaudoti užsieniečių baimę. Pati ES jiems yra idėja, kurią bedieviai skelbia tam, kad išvestų iš dorovės kelio lenkų katalikus ir atimtų neturtingų ūkininkų žemę.
Maždaug 50 protestuotojų prieš ES trečiadienį užsipuolė Lenkijoje viešintį G.Schroederį, tačiau sulaukė vieno ES šalininko pasipiktinimo.
"Jų proseneliai bijojo geležinkelio, jų seneliai bijojo elektros, jų tėvai bijojo automobilių, tad ir dabar jiems reikia kažko bijoti", - piktinosi 45 metų verslininkas Boleslawas Polewczykas (Boleslavas Polevčykas).
Euroskeptikai nesugebėjo pateikti Lenkijos ateities vizijos už ES sienų. Tačiau tai už juos padarė proeuropietiškas didžiausiu tiražu Lenkijoje leidžiamas dienraštis "Gazeta Wyborcza".
Laikraštis išleido neva 2009 metų numerį, kuriame aprašomas įsivaizduojamas dabartinio populistinės ūkininkų profsąjungos lyderio Andrzejaus Lepperio (Andžejaus Leperio), vieno iš įtakingiausių Lenkijos euroskeptikų, apsilankymas su vizitu Albanijoje.
"Ministro pirmininko Lepperio vizitas į Albaniją nebuvo labai sėkmingas, - skelbė antraštė. - Tirana atsiribojo nuo mūsų pasiūlymo pateikti bendrą paraišką dėl narystės ES".
AFP-"Reuters"-BNS
