Šiuo metu Europoje ypač suaktyvėjo diskusijos apie biotechnologijų naudojimą ir jų taikymo naujose srityse reguliavimą. Naujos technologijos veržiasi į ypač jautrią maisto sritį - žemės ūkio ir maisto pramonę. Atrodo, kad biotechnologijų naudojimas minėtose srityse neturėtų stebinti, tačiau galimybė genetiškai modifikuoti maisto produktus kelia klausimą apie šių produktų įtaką vartojimui.
Svarbu pažymėti, kad daugiau kaip 40 mln. hektarų dirbamos žemės pasaulyje yra naudojama genetiškai modifikuotoms kultūroms auginti. Didžiausi tokių kultūrų augintojai yra JAV (70 proc.), Argentina (14 proc.), Kanada (9 proc.). Negalima pamiršti ir Kinijos, kuri yra laikoma potencialia didžiausio kiekio genetiškai modifikuotų kultūrų augintoja. Europos Sąjungoje (ES) tokie pasėliai užima apie 20 000 hektarų, arba 0,03 proc. pasaulio mastu. Didžiąją dalį modifikuotų europietiškų produktų sudaro Ispanijoje ir Prancūzijoje auginami kukurūzai bei pomidorai.
Genetiškai modifikuotų produktų pasirodymas valstybių narių rinkose buvo sutiktas kontroversiškai. Vienų valstybių vyriausybės buvo nusiteikusios priešiškai, kitų - šiek tiek liberaliau.
ES prekybos genetiškai modifikuotais produktais politika
ES politika genetiškai modifikuoto maisto atžvilgiu yra atsargi, įvedami tam tikri saugikliai - ES valstybių narių vyriausybės gali uždrausti biotechnologinių produktų pardavimą savo šalies teritorijoje. Pavyzdžiui, Italijos vyriausybė suspendavo keturių genetiškai modifikuotos kilmės grūdų naudojimą prekyboje.
Pažymėtina, kad ES neigia, jog natūralūs ir genetiškai modifikuoti produktai yra iš principo panašūs. Genetiškai modifikuotų produktų atžvilgiu ES laikosi atsargumo principo, kad nebūtų padaryta žala visuomenės sveikatai ir saugumui. ES institucijos laikosi nuomonės, kad vartotojai turi būti informuoti apie produkto kilmę, t.y. produktai, kurie yra pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų, turi būti specialiai pažymėti. 2002 m. ES yra patvirtinta minėtų produktų žymėjimo tvarka.
Genetiškai modifikuoti produktai ES rinkoje
Šių metų rugpjūčio pradžioje Europos Komisija (EK) pritarė genetiškai modifikuotų kukurūzų importui, nepaisydama 14 valstybių narių pareikštos nuomonės. Atsparūs kenkėjams MON863 rūšies kukurūzai buvo išvesti JAV. Remiantis aplinkos apsaugos organizacijos „Friends of the Earth Europe“ pateiktais duomenimis, siekiant įrodyti nekenksmingą maistui naudojamų genetiškai modifikuotų kukurūzų poveikį žmonių sveikatai, buvo atlikti laboratoriniai bandymai su žiurkėmis. Bandymų išvados rodo, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai turi įtakos baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus didėjimui ir kepenų struktūros pokyčiams.
Tačiau, nepaisant minėtų bandymų rezultatų, Europos saugaus maisto agentūra (European Food Safety Authority) paskelbė, kad MON863 rūšies kukurūzai gali būti saugiai naudojami maisto gamybai ir neturi žalingo poveikio žmogaus sveikatos būklei. Minėti kukurūzai - tai trečiasis genetiškai modifikuotas produktas, kurio importui pritarė EK po šešerių metų trukmės laikotarpio, trukusio iki 2004 m. balandžio ir suspendavusio genetiškai modifikuotų produktų atvežimą į ES.
Jau 2004 m. gegužės mėnesį Europos Komisija pritarė šveicarų įmonės „Syngenta“ pasiūlymui į visas ES valstybes nares importuoti genetiškai modifikuotus saldžiuosius kukurūzus BT-11, o tų pačių metų spalį JAV įmonė „Monsanto“ įteikė paraišką importui ir prekybai maisto komponentais bei maisto produktais iš genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603. Daugelis valstybių narių protestavo prieš tokius EK sprendimus, tačiau nebuvo sudaryta kvalifikuota balsų dauguma Europos Ministrų Taryboje ir klausimas liko neišspręstas. Remiantis ES sprendimų priėmimo procedūromis, EK įgijo galutinio sprendimo teisę.
Aplinkos apsaugos taryboje, vykusioje šių metų birželį, nepavyko pasiekti susitarimo, uždraudžiančio genetiškai modifikuotų kukurūzų MON83 importą. Už minėtų kukurūzų importą balsavo Vokietija, Estija, Prancūzija, Olandija, Suomija, Švedija ir Didžioji Britanija, susilaikė Belgija, Čekija, Ispanija ir Airija. Taigi ateinančius dešimt metų kukurūzai MON83 bus importuojami į ES, tačiau minima, kad jie bus naudojami tik pašarams.
Svarbu paminėti, kad remiantis ES teise maisto produktų importas yra neleistinas, jei nėra sprendimo jų naudoti maisto produktų gamybai, net jei produktas yra susijęs tik su naudojimu pašarams. Todėl jei rugsėjį bus atmestas pasiūlymas kukurūzus MON83 naudoti maisto produktuose, tuomet JAV negalės eksportuoti šio produkto į ES.
Pažymėtina, kad europiečiai yra skeptiškai nusiteikę genetiškai modifikuoto maisto produktų atžvilgiu, pirmiausia traktuodami tai kaip neprognozuojamą grėsmę sveikatai ir galimybę užsikrėsti infekcinėmis ligomis ar sukelti alergines reakcijas. Mokslininkai teigia, kad genetinės medžiagos ir DNR perkėlimas į modifikuotus produktus labiausiai atsiliepia žmonių ir gyvūnų virškinamojo trakto funkcijoms. Be to, naudojant tokius produktus išsiskiria toksinės medžiagos, kurias sunku pašalinti iš organizmo. Didžiausią riziką gali pašalinti tik mokslininkai, atlikę atitinkamus tyrimus, tačiau laboratoriniai bandymai su MON863 rūšies kukurūzais parodė, kad į mokslininkų išvadas ne visuomet atsižvelgiama. Belieka viltis, kad ES valstybių narių vyriausybės neliks kurčios visuomenės nuomonei genetiškai modifikuoto maisto atžvilgiu ir atsakingiau vertins tokių produktų atėjimą į ES rinką.
Sigita BagdonienėES viešojo administravimo ekspertė
Darius VaranavičiusES politikos ir eurolobizmo ekspertas
