Praeitą savaitę Lietuva, paprasta mėlynakė, šviesiaplaukė provincijos mergina, įsižeidė (http://www.lrytas.lt/20040310/akt10_a1.htm).
Ji yra pakviesta į prašmatnų vakarėlį, todėl puošiasi ir dabinasi kiek tik gali iš kuklių savo pajamų, ir labai žaviai rausta, kai kavos išgerti užsukę svečiai sako jai komplimentus. Bet ji dar per jauna, kad suprastų, jog vidinis grožis yra svarbiausia, todėl kai kažkoks girtuoklis stuobrys pavadino ją stora ir negražia tik tam, kad pasimaivytų prieš draugelius, ji papūtė lūpytes ir sugniaužus kumštelius trypė kojytėmis žemę.
Taip, visiška tiesa, kad “Ireland on Sunday” žurnalistas Ronaldas Quinlanas rašė netiesą, tačiau jo rašinys parodė kokia jaunatviškai emocionali Lietuva yra, kaip greitai ji sprendžia apie knygą iš jos viršelio ir kaip ji nemoka skaityti laikraščių. Parodė, kokia ta Lietuva žurnalistiškai neraštinga.
Žiniasklaida mums piešia pasaulį, formuoja mūsų vertybes, nuostatas ir nuomones, rūpinasi, kad nenuobodžiautume, bando mums dantų pastas parduoti ir dar informuoti. Baisiai svarbi mūsų gyvenimo dalis ir dar ketvirta valdžia vadinama, nes valdo informaciją. Tačiau Lietuvoje ir pati žiniasklaida nelinkusi apie save atviriau kalbėti, ir patys televizijų žiūrėtojai, radijo stočių klausytojai, laikraščių skaitytojai, interneto naršytojai ne itin stengiasi tą žiniasklaidą perprasti.
Todėl, kai Airijos “tabloidas” klykia apie atidundančius nuskurusius barbarus iš Rytų, pirmiausia Lietuva piktinasi ir niekas neburbteli, kad tas “tabloidas” veikia visiškai pagal savo prigimtį ir paskirtį, kad jis nelaužo savo stiliaus rėmų.
“Tabloidais” angliškai kalbančioje pasaulio dalyje vadinami bulvariniai laikraščiai. Jie nesuka sau galvos dėl objektyvumo, švietėjiškumo, išsamumo ar kitų –umų. Kuo paprasčiau, kuo skandalingiau, kuo kruviniau, kuo daugiau nuogo kūno, tuo jiems geriau. Gandų, pramanų ir lakios fantazijos vaisių taip pat nevengia. Tiesiog žiniasklaidos greitas maistas. Jeigu mūsiškės “Vakaro žinios” rašytų mažiau apie politiką ir rašytų trumpesnius tekstus, būtų tikras tabloidas. O kad “Ireland on Sunday” yra tabloidas galima sužinoti magiškajame internete. Gali tekti spustelti pelę.
O kol Lietuva puošiasi prašmatniajam Europos vakarėliui, senosios 15 žvaigždučių panikuoja, kad užplūs išbadėjusios utelėtos naujokų armijos ir viską suvalgys, ir pavogs visas laisvas darbo vietas, ir sugriaus Europą iš vidaus. Žmonių nuotaikas pajutusi ir visada prie paklausos besitaikanti bulvarinė D.Britanijos spauda irgi gerklę laidė, kad gero iš tų nuskurėlių nelauk.
Laikraštis “Ireland on Sunday” yra pakritikuojamas dėl Airijai pernelyg agresyvaus britiško bulvariškumo- jis priklauso britų kompanijai “Associated newspapers” (jai dar priklauso ir žinomas D.Britanijos tabloidas “Daily Mail”, ir dar žinomesnis nemokamas “London Metro”). Be to, keli žurnalistai pernai gruodį paliko leidinį, teigdami, kad gauna užduočių, kurios kertasi su žurnalistine etika.
Taigi. Agresyvus bulvarinis leidinys tiesiog eilinį kartą tenkina skaitytojų norą būti pašiurpintiems, galima netgi sakyti, kad dirba savo darbą, o nuo mandagių svečių komplimentų apsalusi Lietuva nežino, kuo skiriasi tabloidas nuo “kokybės” laikraščio (quality paper), todėl nesugeba netašytų stuobrių replikų nuleisti negirdomis, krūpčioja ir niršta. Galbūt derėtų tiesiog atsikirsti tais pačiais ginklais? Štai, ponas Gariga Jančas jau pateikė savo saldaus keršto dozę (http://www.omni.lt/?i$9359_16011$z_155183). Kas dar tiems nutukusiems tingiems alkoholikams primins kad jų užtikrinta ateitis juos veda prie visiško išnykimo?
