Į penkių trobų kaimą įvažiuoja blizgantis naujas automobilis, iš jo išlipa juodais lietpalčiais vilkintys politikai ir spaudžia rankas žado netekusiems provincijos gyventojams... Politikai ir politologai žada, kad artėjant rinkimams tokie vaizdai kartosis vis dažniau.
Dar prieš kelerius metus pasitenkinę vien rinkėjų vilionėmis, skambėjusiomis iš televizorių ekranų, radijo imtuvų ar didelėmis raidėmis užrašytų spaudos puslapiuose, šiandien politikai su gyventojais vis dažniau bendrauja tiesiogiai, aplankydami juos šalies miestuose ir kaimeliuose.
Darbo partija žada po turą kasmet
Valdančioji Darbo partija pasiryžusi atgauti rinkėjų pasitikėjimą po jos lyderio Viktoro Uspaskicho autoritetą pakirtusių skandalų. Jau šių metų rugsėjo 26 d. startuos Darbo partijos turas per Lietuvą.
Darbo partijos vicepirmininkas Viktoras Muntianas „Omni.lt“ tvirtino, kad organizuodama tokį turą partija vykdo savo prieš rinkimus duotą pažadą - susitikti su rinkėjais ne tik prieš rinkimus, bet daryti tą kiekvienais metais.
Pasak V. Muntiano, partijos nariai su gyventojais susitiks ir bendrose, ir specializuotose auditorijose. Į pastaruosius susitikimus bus kviečiami tik tam tikrų specialybių atstovai. Taip pat vadovybė lankysis partijos skyriuose, kur susitiks su eiliniais partiečiais.
„Atsiskaitysime, ką pavyko padaryti, ko nepavyko, ir jeigu nepavyko, tai kokios to priežastys ir kokie tolesni veiksmai“, - būsimų susitikimų turinį trumpai nusakė V. Muntianas.
„Bendravimas su rinkėjais - politikų prievolė“
Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma tokius Darbo partijos ketinimus įvertino teigiamai.
„Bendravimas su rinkėjais - politikų prievolė“, - sakė „Omni.lt“ J. Razma, pridūręs, kad konservatoriai taip pat dažnai keliauja po Lietuvą susitikdami su gyventojais. Pasak Seimo nario, Tėvynės sąjungos organizuojami susitikimai paprastai būna teminiai, skirti vienai konkrečiai problemai aptarti.
J. Razmos teigimu, daug lėšų turai po šalį nereikalauja. Kainuoja tik transportas, nes Seimo nariai turi teisę kiekviename mieste prašyti nemokamų patalpų. Todėl, konservatoriaus manymu, turus po Lietuvą galėtų organizuoti visos politinės partijos.
Kauno technologijos instituto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius taip pat mano, kad politikų rengiami turai po šalį yra sveikintinas reiškinys.
Pasak politologo, susitikimai su rinkėjais yra „primiršta agitacijos forma, kuri ilgą laiką Lietuvoje nebuvo populiari“. Tačiau po 2002 m. prezidento rinkimų, kuriuos įspūdingai laimėjo Rolandas Paksas, politikai akivaizdžiai pamatė tiesioginio bendravimo su rinkėjais naudą.
A. Krupavičiaus teigimu, rinkėjai yra pasiilgę tiesioginio bendravimo su kandidatais. „Masinė agitacija nuasmenina sąveiką su rinkėju. Todėl žmonės yra pasiilgę tiesioginio politikų bendravimo su rinkėjais“, - teigė „Omni.lt“ politologas.
Diskusijos ar vaišės?
Žinant Lietuvos kontekstą, agitaciniai politikų turai po šalį neišvengiamai sukelia tam tikrų įtarimų. Ar tikrai žmonės yra taip išsiilgę bendravimo su politikais? Galbūt jie paprasčiausiai laukia naujų dovanėlių, nemokamų koncertų ir vaišių?
Darbo partijos vicepirmininkas V. Muntianas „Omni.lt“ patikino, kad jų partija planuoja dalykinius susitikimus su rinkėjais ir jokių šou elementų juose nebus. Tačiau kiti pašnekovai buvo linkę tuo abejoti.
J. Razmos manymu, Darbo partija mėgins vėl užkariauti rinkėjų simpatijas, pasitelkdama savo atstovų išraiškingumą ir artistinius sugebėjimus, taip pat finansuodama koncertus ir rengdama nemokamas vaišes.
Panašios nuomonės laikėsi ir A. Krupavičius: „Nelabai tikiu, kad bus tik darbiniai susitikimai, diskusijos, dialogas. Bus ir šou elementų“, - prognozavo politologas.
Kartu A. Krupavičius palinkėjo, kad tų šou elementų būtų kuo mažiau. Politologo įsitikinimu, net ir be jų Darbo partijai tuščios salės negresia. A. Krupavičius prognozavo, kad gyventojų susidomėjimas bus didelis. Pirmiausia todėl, kad darbiečiai šiuo metu yra valdančioji partija, o valdžios atstovai visuomet pritraukia daugiau dėmesio nei opozicija. Antra, Darbo partiją pastaruoju metu nuolat lydėjo įvairūs skandalai, todėl žmonėms bus smalsu išgirsti pačių darbiečių pasiaiškinimus.
Vakaruose „kalbančios galvos“ nebemadingos
Atigręždami į savo rinkėjus, Lietuvos politikai daro tai, kas jau seniai nebe naujiena Vakarų šalyse.
Pasak A. Krupavičiaus, rinkimų kampanijų istorija apsuko savotišką ratą. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje tiesioginis politikų bendravimas su rinkėjais buvo norma. Vėliau, populiarėjant televizijai, keliaujančius politikus pakeitė „kalbančios galvos“ - iš televizoriaus ekrano agituojantys politikai. Pirmaisiais „televiziniais“ rinkimais politologai laiko 1961 metų JAV prezidento rinkimus, kuriuos su televizijos pagalba nedidele persvara laimėjo Johnas F. Kennedy.
Bet vėliau politikai suprato, kad per masines informacijos priemones perduodama žinia mažiau paveiki, nes yra beasmenė. Be to, eteryje viena po kitos pasirodančios oponentų politinės reklamos sutrikdo rinkėją ir apsunkina jo apsisprendimą.
Todėl politikai Vakaruose atsigręžė į žmones ir politinių kampanijų metu noriai važinėja po visą šalį, susitikdami su bendruomenių atstovais.
Žinoma, politinė reklama per televiziją, radiją ar spaudoje išlieka svarbi, tačiau lygiagrečiai politikai siekia ir tiesioginio bendravimo su rinkėjais. „Ieškoma tam tikros pusiausvyros“, - apibendrino A. Krupavičius.
