Verteivos iš Vakarų reketuoja Klaipėdos verslo žmones. Reklaminio katalogo leidėjai iš kelių uostamiesčio verslininkų vėl reikalauja pinigų - po 2 451 eurą.
Siunčia pranešimus
Reikalavimai susimokėti prasidėjo dar 2002 metų spalį, kai verslininkas Anatolijus T. gavo laišką iš Ispanijos. Reklaminio katalogo „European city guide“ (ECG) sudarytojai tik jiems vieniems žinomais būdais sužino Lietuvos įmonių ir bendrovių adresus, o paskui nieko neįtariantiems vadovams siūlo leidinyje spausdinti mokamą reklamą. „Žmona užpildė anketą, nurodė mūsų firmos veiklos pobūdį - mes turime kirpyklą. Po to išsiuntėme anketą, neįtardami, kad paslauga mokama. Po kiek laiko pradėjome gauti ECG leidėjų laiškus, kuriuose už 4, 5 ir 6 reklaminio katalogo leidinius reikalaujama sumokėti po 817 eurų“, - skundėsi verslininkas. Jis sakė, kad, pildydamas anketą, neatidžiai perskaitė prierašą, kuriame buvo nurodyta, jog reklama - mokama. Už vienos 3x9 cm dydžio reklamos spausdinimą dviejų tomų kataloge leidėjams reikia mokėti 817 eurų.
Nesuprato angliškai
Kavinės Melnragėje savininkė Elena B. taip pat yra užpildžiusi anketą, atsiųstą ECG leidėjų. „Maniau, kad man siūlo nemokamą reklamą. Angliškai suprantu prastai, prierašo, kuriame nurodyta paslaugos kaina - 817 eurų, tiesiog nepastebėjau. Esu įpratusi, kad sutartys sudaromos solidžiai, dviem egzemplioriais, su antspaudais. Dabar nuolat gaunu laiškus iš katalogo leidėjų. Visas šis sumanymas man atrodo nerimtas“, - sakė kavinės savininkė. Abu verslininkai teigė neketinantys siųsti pinigų katalogo sudarytojams.
Garsina be sutikimo
Dviejų tomų ECG kataloge (kiekviename - po 1600 puslapių) spausdinama visų ES šalių įmonių ir organizacijų reklama. Lietuvai skirti 63 puslapiai - skyriai nuo Alytaus iki Zarasų. Į katalogą pateko 159 uostamiesčio įmonės. Anglų kalba leidžiamame kataloge pavadinimai rašomi lietuviškai, be vertimų ir paaiškinimų, tarkime, „Klaipėdos m. savivaldybės švietimo skyrius“. Daugelio įstaigų reklamos spausdinamos be raštiško jų sutikimo. Privačiame pokalbyje vienos solidžios įmonės vadovas „Klaipėdos“ žurnalistui sakė, kad jam nemalonu prisiminti, jog susigundė paslauga už dyką ir pamiršo, kad nemokamas sūris būna tik spąstuose. Šis vadovas taip pat neatsako į katalogo leidėjų laiškus ir mokėti neketina.
Vieno kataloge minimo banko Klaipėdos atstovybės vadovas dienraščiui sakė, kad reklama buvo išspausdinta be jų sutikimo - tikriausiai siekiant katalogo puslapiams apie uostamiestį suteikti solidumo.
„Klaipėda“ įspėjo
„Klaipėda“, 2003 metų pavasarį pati gavusi tokį kvietimą „reklamuotis“, ne kartą įspėjo skaitytojus. Dienraštis aprašė atvejus, kai miesto verslininkai iš nežinojimo ar godumo susigundė galimybe reklamuoti savo įmonę kaip jiems atrodė solidžiame ir autoritetingame kataloge. „Tenka pripažinti, jog katalogo leidėjai rado sėkmingą būdą užsidirbti, nepažeisdami įstatymo. Atsiranda verslininkų, tyliai sumokėjusių leidėjams, - sakė Klaipėdos bendrovės, dar prieš keletą metų sumokėjusios katalogo leidėjams, bet vis dar gaunančios „priminimą“, personalo direktorius. - Jie nepaleidžia iš savo nagų, reikalauja dar kartą mokėti, pratęsti „bendradarbiavimą“. Mes atsisakome.“
Pagal Lietuvos įstatymus tokia anketa nėra dvišalė sutartis. Pagal mūsų įstatymus reklamos davėjų pažadas sumokėti taip pat nėra sutartinis įsipareigojimas. Su katalogo sudarytojais reikalų turėję Klaipėdos mokymo įstaigų, jūrininkų įdarbinimo kompanijų, parduotuvių, netgi vieno vaikų darželio atstovai „Klaipėdai“ sakė, kad laiškus ir toliau gauna.
Su leidėjais – bylos
Daugelis ES verslininkų neketina mokėti už įkyrią reklamą. Didžiojoje Britanijoje netgi susikūrė neformali nuskriaustų ECG klientų draugija. Ji turi savo adresą internete, kur reguliariai keičiasi informacija, praneša apie sėkmingus teismo procesus.
Sprendžiant iš kai kurių duomenų, didžioji dauguma Lietuvos kompanijų, pristatytų kataloge „Europian city guide“, jo leidėjams nemokėjo ir neketina mokėti nė cento. Kol Lietuva nebuvo ES narė, galimybė, jog leidėjai prieš Lietuvos kompanijas pradės teismo procesus, buvo lygi nuliui - ispanams būtų tekę čia samdytis advokatus. Tikriausiai nebūtų pavykę įrodyti, kad leidėjai ir reklamos davėjai sudarė sutartį. Dabar, įstojus į ES, mūsų teisininkai nesiima spėti ginčo baigties, nes Lietuvos teismo praktikoje dar nebuvo nė vieno panašaus teisminio atvejo. Verslininkams galima patarti tik viena - nepildyti jokių anketų ir neužsisakyti jokių katalogų, nes veltui niekas nieko nesiuntinės.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
