Kaip pasijustumėte, jeigu kas nors jus viešai išvadintų gyvūnų žudiku vien dėl to, kad gatvėje nepasirašėte po žaliųjų manifestu. Į panašią padėtį keletą verslo įmonių įstūmė sostinės savivaldybė, internete paskelbusi savotišką korupcijos „priešų“ ir „šalininkų“ sąrašą.
Internete – dviprasmiška informacija
Vilniaus miesto savivaldybė savo interneto svetainėje neseniai paskelbė sąrašą įmonių (http://www.vilnius.lt/pirkimai/lentele_deklaracijos.doc), kurios 2005-aisiais dalyvavo savivaldybės rengtuose viešųjų pirkimų konkursuose, bet atsisakė pasirašyti Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją. Kitaip tariant, tos įmonės nesutiko įsipareigoti, kad neduos kyšio savivaldybės tarnautojams.
Iš pirmo žvilgsnio tokia informacija atrodo skandalinga. Kaip galėjo dalis verslininkų nepasirašyti deklaracijos ir taip mesti ant savo bendrovės korupcijos šešėlį? Bet netrukus paaiškėjo, kad šį „kriminalą“ savivaldybė sukūrė tik norėdama pasireklamuoti.
Pasirodo, reikalavimas pasirašyti deklaraciją nebuvo privalomas. „Omni.lt“ kalbinti „juodajame sąraše“ atsidūrusių bendrovių atstovai labai nustebdavo išgirdę, kad yra viešai kalami prie gėdos stulpo vien dėl to, kad konkurso organizatoriams nepateikė nebūtino dokumento.
Verslininkai teisinosi, kad deklaracijos neužpildė dėl laiko stokos arba tiesiog šis neprivalomas dokumentas prasprūsdavo jiems pro akis. Geriausiai „juodajame sąraše“ atsidūrusių bendrovių reakciją atspindi UAB „Eismas“ verslo plėtros direktoriaus Aivaro Šidlos žodžiai: „Nereikėtų iš to fakto daryti išvados, kad bendrovė nesilaiko visiems konkurso dalyviams būtinų reikalavimų“.
Moralinis įsipareigojimas tapo privalomas
Galima suabejoti, ar etiškai pasielgė sostinės savivaldybė, metusi korupcijos šešėlį ant įmonių, nepateikusių neprivalomo dokumento. Tačiau pati Tiekėjo sąžiningumo deklaracijos idėja sulaukė teigiamo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įvertinimo. Būtent STT iniciatyva naujoje Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoje atsirado nuostata, kad deklaracija privaloma visiems viešųjų pirkimų konkursų dalyviams.
Taigi jau nuo šių metų sausio 31 d. visos viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančios įmonės, be kitų dokumentų, turi pateikti ir nustatytos formos (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=270268&p_query=) tiekėjo deklaraciją apie tai, kad „nedavė ir neketina duoti perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojams (darbuotojams) ar kitų tiekėjų atstovams pinigų, dovanų, nesuteikė jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus“.
Tiekėjo sąžiningumo deklaracijos reikalaus visos viešuosius pirkimus vykdančios valstybės ir savivaldybių institucijos. Deklaracijos nepasirašiusios ir nepateikusios įmonės automatiškai neteks teisės dalyvauti konkurse.
Paaiškėjus, kad deklaracija yra melaginga, tiekėjo pasiūlymas bus atmestas. Tuo atveju jeigu pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu, su melagingą deklaraciją pateikusiu tiekėju pirkimo sutartis nebus sudaroma.
Valdininkai ir verslininkai vertina skirtingai
„Omni.lt“ kalbinti pareigūnai pabrėžė, kad Tiekėjo sąžiningumo deklaracija yra moralinis įsipareigojimas, o jo svarba – neginčijama.
„Tiekėjo sąžiningumo deklaracija įstatyme numatyta STT iniciatyva. Viena iš korupcijos prevencijos idėjų buvo etikos kodeksai politikams ir tarnautojams, o šita deklaracija – dar viena idėja iš tos serijos“, – sakė Viešųjų pirkimų tarnybos Metodologijos ir mokymo skyriaus vedėjas Vaidotas Jakštas.
Sostinės savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Audrius Vaznelis teigė, kad Tiekėjo sąžiningumo deklaracija – tai tam tikras pusiausvyros atkūrimas, nes iki šiol viešųjų pirkimų konkurso komisijos nariai ir ekspertai pasirašydavo nešališkumo deklaraciją, o tiekėjai analogiško įsipareigojimo išvengdavo.
Tuo tarpu verslininkai Deklaracijos praktine svarba abejoja ir yra linkę priskirti ją „popierizmo“ kategorijai.
Anksčiau minėtame Vilniaus savivaldybės „juodajame sąraše“ atsidūrusios bendrovės „P. Dussmann UAB“ generalinis direktorius Vytautas Baršys „Omni.lt“ teigė, kad deklaracija tėra „eilinė „pisulka“, kurioje gali meluoti kiek nori“.
Tačiau V. Jakšto nuomone, moralinis įsipareigojimas yra svarbus. „Deklaracija morališkai susaisto tiekėją. Jei ji būtų tik eilinė „pisulka“, tokio ažiotažo nekeltų. Verslininkai mums nuolat reiškia nepasitenkinimą dėl šitos deklaracijos, o kiti įstatyme numatyti dokumentai tokios reakcijos nesulaukė“, – sakė Viešųjų pirkimų tarnybos pareigūnas.
Skaidrumo viešuosiuose pirkimuose – mažai
„Transparency International“ Lietuvos skyrius sausio mėnesį pristatė rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atliktą „Viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimą“. Apklausus 550 Lietuvos verslininkų, bent kartą dalyvavusių viešųjų pirkimų konkurse, paaiškėjo, kad šioje srityje korupcija yra giliai įsišaknijusi.
Net 54,1 proc. apklaustųjų nurodė dažniau ar rečiau atsisakydavę dalyvauti konkursuose dėl to, kad, jų nuomone, viešųjų pirkimų laimėtojas buvo žinomas iš anksto.
24,5 proc. respondentų tvirtino, kad per paskutinius 12 mėnesių jiems teko girdėti, kad jų veiklos sferos įmonės neoficialiai mokėjo ar kitaip atsilygino už garantijas laimėti viešuosius pirkimus.
Šis tyrimas tik dar kartą patvirtino, kad būtina dėti daugiau pastangų, siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą. Tik kyla klausimas, ar įvairios deklaracijos yra pakankamai veiksmingas ginklas kovoje su korupcija.
Pasak V. Jakšto, kol kas sunku prognozuoti, ar Tiekėjo sąžiningumo deklaracija atneš laukiamų rezultatų. „Kitose užsienio šalyse, ypač Didžiojoje Britanijoje, tokios deklaracijos labai pasiteisino. O kaip bus Lietuvoje, parodys laikas“, – sakė Viešųjų pirkimų tarnybos pareigūnas.
