Mažmeninės prekybos produktų brangimas per tris pastarąsias savaites lėmė pasipylusius Lietuvos valdžios ir stambiųjų prekybos tinklų vadovų vienų kitiems kaltinimus.
Kaltina spekuliacija
“Prekybininkų argumentai neįtikina, o objektyvių priežasčių, skatinančių brangimą, nėra daug, - tvirtino Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas. – Automobilių degalų brangimas nėra pagrindinė maisto produktų kainų didėjimo priežastis.” Pasak A. Brazausko, jis nesupranta, kodėl 18 proc. pabrango dantų pasta, o pabrangę benzinas ir dyzelinas maisto produktų kainas galėjo padidinti daugiausiai 0,5 proc., bet jokiu būdu ne 30 proc. tos pačios bandelės kainos. Šiuo metu kainų didinimo priežastis tiria konkurencijos taryba.
Jeigu ji nustatys, jog kainos padidėjo dėl prekybininkų nesąžiningų veiksmų, A. Brazauskas neatmetė galimybės kreiptis į teismą.
Pasak advokato Kęstučio Čilinsko, Lietuvoje nėra teisės aktų, Vyriausybei numatančių galimybę tiesiogiai paduoti ieškinį teismui. Politikų dėmesį didėjančioms kainoms politologai vadina rinkimų retorika, populizmu, nes politikai negali realiai paveikti prekybos tinklų veiklos.
Prekybininkai kaltinimus atmeta
“Iki” prekybos tinklo finansų direktorius Aidas Mackevičius dėl prekybininkų kaltinimo nesąžiningumu sakė, kad “Iki” tinklas prekybos antkainių nedidino. “Kategoriškai pareiškiu, kad situacija nesinaudojame, o kaltinimus atmetame. Nuo gegužės pabrango tik tie produktai, kurių kainas padidino gamintojai ir tiekėjai. Produktai pabrango todėl, kad trūksta grūdų, padidėjo miltų kainos, uždrausta prekiauti nefasuotais produktais. Nuo gegužės 1-osios higienos prekėms imta taikyti pridėtinės vertės mokestį – lygiai tiek šios prekės ir pabrango. Mūsų tinkle gaminamų konditerijos gaminių, bandelių kainos nedidėjo”, - teigė A. Mackevičius.
Atpigo tarptautiniai gabenimai
Kiek degalų krizė padidino transportavimo ir galutinio produkto kainas? Bendrovės “Klaipėdos autotransportas” direktoriaus pavaduotojas pervežimams Rimas Lukauskas sakė, kad naftos produktų brangimas turėjo įtakos galutiniam produktui. “Iki - 40 proc. transportavimo savikainos sudaro išlaidos degalams. Dabar vežėjai degalams išleidžia daugiau pinigų. Tačiau, kita vertus, šiuo metu padidėjo konkurencija, todėl tarptautinių gabenimų kainos sumažėjo 10-12 proc. Tai irgi turėjo įtakos transportavimo paslaugų kainoms. Krovinių kiekis liko toks pat”, - teigė R. Lukauskas.
Brangs duona
Bendrovės “Klaipėdos duona” komercijos direktorė Kazė Kaupienė sakė, kad, pabrangus degalams, jų galutinio produkto kaina padidėjo 2,3 proc., o ne 0,5 proc., kaip tvirtino valdžia. “Duoną vežiojame iki 200 km atstumu, turime didelį automobilių ūkį – 45 sunkvežimius, todėl išlaidos degalams – gana nemažos. Jau svarstome galimybę minimaliai didinti duonos gaminių kainas – laukėme iki paskutinės akimirkos, nedidinome kainų. Dabar teks, kad nepatirtume nuostolių. Produkcijos kainoms įtaką padarė ir padidintas minimalus atlyginimas”, - sakė K. Kaupienė.
Bandelės nebrangs
Vienos nedidelės Klaipėdos kepyklos vadovė sakė, kad degalų brangimas turėjo įtakos ir jų galutinės produkcijos kainoms: “Tačiau neįmanoma nuolat branginti produktų – daugumos pirkėjų perkamoji galia labai nedidelė. Gali būti, kad, padidinus kainas, kai kurie pirkėjai pereis pas konkurentus. Savo pelno sąskaita išlaikysime ankstesnes kainas”.
Moteris skeptiškai vertino teiginį, kad pabrangę miltai lėmė, jog padidėjo bandelių kainos: “Miltai pabrango dar balandžio pradžioje. Nerimą kelia būsimasis elektros brangimas – mūsų krosnys elektrinės. Be to, jaučiuosi apgauta – mums, kepėjams, nenumatyta lėšų iš ES fondų”.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
