Artėjant Seimo rinkimams „Balsas.lt“ toliau kalbina pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, premjeras Gediminas Kirkilas.
- Prieš rinkimus norisi paklausti apie Jūsų partijos programas ir rinkiminius pažadus. Ne pirmą ir ne antrą kartą į savo programą lyg ir įrašote progresinius mokesčius, tačiau jų taip ir nesugebate įvesti, nors ne pirmą kartą esate valdžioje. Kitas atvejis – visuotinis turto deklaravimas – įsirašėte jį į savo programą, bet Vyriausybėje pasisakė prieš. Kaip tai pakomentuosite?
- Progresiniai mokesčiai tikrai buvo įrašyti ir mūsų 2000 metų, ir 2004 metų programose. Dar po 2001 m., kai buvo sudaroma 12-oji, vėliau 13-oji Algirdo Brazausko vadovauta Vyriausybė, kuri irgi buvo koalicinė, partneriai su tuo nesutiko. Tiesa, 2004 m. ir valstiečiai liaudininkai, ir Darbo partija buvo įsirašę šią nuostatą ir į savo programas, tačiau derybų metu būtent šitą punktą pirmiausia ir atmetė. Nekeista dėl Darbo partijos, kuriai vadovauja milijonierius, kiek labiau keista dėl valstiečių. Teikti tokią iniciatyvą Seime mūsų frakcija mėgino keletą kartų.
Progresiniai mokesčiai, mano nuomone, yra būtini ir ypač būtini šioje situacijoje, kai yra spartus ekonomikos augimas. Juk būtent dėl jo stipriai didėja socialinė atskirtis, kad ir kaip stiprintume socialinę apsaugą. Organizavome ne vieną konferenciją su mūsų partneriais iš Skandinavijos ir galiu pasakyti, kad niekur pasaulyje nėra sugalvoto geresnio būdo, kaip socialiai teisingiau perskirstyti lėšas. Tam tereikia tik daugumos arba koalicinės daugumos, kur partneriai tam pritartų. Ateina laikas, kai tai bus galima realizuoti. Net ir profsąjungos kažkodėl vangiai rėmė šį mūsų pasiūlymą, nors tai jos turėtų šito tiesiog reikalauti.
Dėl visuotinio turto deklaravimo. Mes tikrai buvome tai numatę, tačiau svarstant tai strateginiame komitete visos žinybos – Mokesčių inspekcija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir kt. – patikino, kad turi pakankamą informaciją apie piliečių turtą visos šalies mastu. Netgi ir apie turtą, kuris yra už Lietuvos ribų, nes situacija ženkliai pasikeitusi. Esame Interpolo, Europolo ir kitų organizacijų nariai ir mūsų institucijoms papildomos informacijos nereikia. Nuo to, kad visi žmonės suneš deklaracijas, situacija nepagerės, o tik atsiras papildomo darbo. Jau dabar, kai deklaruoja apie porą šimtų tūkstančių žmonių (valdininkai, įmonių vadovai ir kt.), informacijos yra tiek daug, kad šiuo metu tikrinamos deklaracijos tik už 2004-2005 metus. Norint pareikalauti, kad kiekvienas valdininkas pagrįstų turtą, įstatymo normos yra ir dabar. Nepriimame sprendimų dėl sprendimų. Jei žinybos sako, kad ši priemonė perteklinė, tai mes tuo ir vadovaujamės. Jos pasiūlė, kad deklaruoti privalėtų matininkai bei antstoliai, kaip tam tikros rizikos grupės, tai mes ir pritarėme. Jokių prieštaravimų tame nėra.
- Bet juk ir šį kartą turbūt neturite iliuzijų, kad Jūsų ar kuri kita partija galės valdyti be koalicijos. Tai kaip rinksitės partnerius, jei kai kurie neleidžia įgyvendinti Jūsų esminių programinių nuostatų? Ar tiesiog vėl bandysite būti valdžioje bet kuria kaina? Išvis yra kažkoks programinis minimumas, dėl kurio sudarydami koaliciją nenusileistumėte?
- Manau, kad ir kitų jėgų, kurios balotiruojasi į Seimą, nuostatos keisis. Labai gerai pasakė mūsų partijos konferencijoje dalyvavęs Norvegijos premjeras. Pasak jo, kiekviena kultūringa šalis turi turėti progresinius mokesčius. Iš tiesų, jei šiuo mechanizmu nebus įdiegtas didesnis socialinis solidarumas, mes turėsime daug problemų. Jau ir dabar jų turime. Tai ir žmonių priešiškumas viskam, socialinės dramos – viskas kyla būtent iš čia. Vokietijoje progresiniams mokesčiams pritaria ir dešinieji krikščionys demokratai. Aš net nesuprantu, kodėl pas mus kyla tiek daug ginčų – juk tai ne socialdemokratų išsigalvojimas. Dar suprasčiau, kad pirmame rinkos formavimosi etape – dešimt ar penkiolika metų galima buvo nuo to susilaikyti....
- Bet buvo kritikuojamas pats Jūsų projektas. Siūlėte, kad progresija prasidėtų jau nuo 2000 litų atlyginimą gaunančių žmonių. Negi tokias pajamas gaunantys piliečiai jau laikytini turtingais?
- Mes teikėme keletą projektų, ir visi jie buvo suderinti su biudžetu, nes mes ne iš kepurės juos traukiame. Jei mažiau uždirbantys moka mažiau, tai turi kompensuoti daugiau uždirbančiųjų mokesčiai. Viskas skaičiuojama pagal atlyginimų grupes, o čia viskas labai greitai keičiasi. Pernai ekonomikos augimas siekė 9 procentus ir atlyginimai augo atitinkamai, šiemet ūkis auga lėčiau ir socialinis paveikslas vėl keičiasi. Tai gyvas reikalas. Beje, labai svarbus yra turto mokestis. Ir čia noriu pasakyti, kad mūsų žinyboms visuotinio turto deklaravimo tam nereikia.
- Pakalbėkime apie energetiką. Jūsų paskirtasis derybininkas Aleksandras Abišala žiniasklaidai sako, kad galimybė pratęsti Ignalinos branduolinės jėgainės darbą padidėjo nuo 5 iki 42 proc. Ką reiškia šis jo skaičiavimas ir kaip suprasti Jūsų pokalbio su Europos Komisijos (EK) pirmininku rezultatus? Jūs lyg ir susitaikėte, kad darbas pratęstas nebus?
- Žurnalistai paprastai užduoda labai paprastus klausimus. Jie ėmė ir paklausė EK pirmininko, ar EK derasi su Lietuva dėl stojimo sutarties pakeitimo. Jis atsakė, kad nesidera ir nesiderės, nes neturi tam įgaliojimų. Štai ir visa jo žodžių esmė. Su EK mes šnekamės dėl jos deklaruojamo energetinio solidarumo, kuris įtvirtintas ir Lisabonos sutartyje. EK sako: nepaliksime jūsų vienų nuo 2001 sausio 1 d. Čia mes tada dedame ant stalo visas opcijas, kuriomis Lietuvai būtų pagelbėta išgyventi tuos penkerius ar šešerius metus, kol pasistatysime naują atominę elektrinę.
Pirma, elektros tiltas į Lenkiją – prioritetinis Europos Sąjungos projektas. Optimistinis jo įgyvendinimo variantas – 2014 m. Antra, elektros jungtis su Švedija. Optimistinis variantas – 2012-2013m. Trečia, dujų jėgainė Elektrėnuose. Ją realu paleisti 2013-2014 m.
Tai štai ir aiškiname, kad 5-6 metų tarpas niekuo nedengiamas. Turėsime importuoti trūkstamą energiją ir apie 750 mln. papildomų eurų sumokėti Rusijai. Visa tai aiškiname, ir EK pradeda mus suprasti, ypač specialistai, su kuriais kalbamės. Mes mėginame įtikinti, kad net išnaudojant visas minėtas galimybes neturime kitokio sprendimo, kaip modifikuoti ir pratęsti Ignalinos jėgainės darbą.
- Kodėl nesiderate su šalimis narėmis?
- Mes su jomis šnekamės nuolat. Ir Vadovų Taryboje, ir dvišalių kontaktų metu. Tą darau ir aš, ir prezidentas Valdas Adamkus. Dauguma šalių mus supranta. Tai ir Baltijos valstybės, Šiaurės šalys, Vidurio Europa. Pradeda suprasti ir Vokietija. Pora šalių turi specifinį požiūrį į branduolinę energetiką. Tai visų pirma yra Austrija ir Airija. Su Austrijos premjeru kalbėjau ir jis mane patikino, jog, daugumai valstybių pritariant, jie tikrai mums netrukdys.
- Kiek konkrečiai brangs elektra, jei uždarysime Ignaliną, kaip numatyta?
- Mažiausiai dvigubai, bet tai tik ekspertų skaičiavimai. Tapsime priklausomi nuo vieno tiekėjo – Rusijos, ir ji tai žinos.
- Kaip vertinate „Leo LT“ vadovybės pareiškimus, jog reikia didinti elektros kainą vartotojams, kad būtų sukauptos lėšos naujai atominei elektrinei statyti. Tuo pat metu Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) akcininkai, manipuliuodami įstatiniu kapitalu, išsimokėjo 800 mln. litų dividendų. Ar privatizuojant VST ir kuriant „Leo LT“ nebuvo įmanoma nieko padaryti, kad būtų išvengta panašių dalykų?
- Galima įvairiai vertinti. Vienos šalys privatizavo elektros tinklus, kitos ne. Mūsų Vyriausybė turėjo tą situaciją, kurią turėjo. Kad ir kaip kas iš mūsų besišaipytų, mes per „Leo LT“ kūrimą susigrąžinome privatizuotus VST valstybės kontrolėn. Kai kalbama, kad reikėjo skelbti kažkokius konkursus, tai aš nelabai suprantu, ką čia reikėjo pasikviesti. „Achemą“? Dar ką nors? Tai buvo ne tolesnis privatizavimas, o visiškai priešingas veiksmas.
Dabar dėl kainų didinimo. Nieko nematau blogo, jei „Leo LT“, tikslingai, kaupdami atominės jėgainės statybai reikalingą fondą, vienu ar dviem centais pakels kainą. Jie meluotų, jei sakytų, jog gali kažką pastatyti nekaupdami. Čia bus ne dividendai kaupiami ar pelnai, o fondas elektrinei statyti.
- Vadinasi, tokias manipuliacijas įstatiniu kapitalu ir dividendų mokėjimą laikote normalia praktika?
- Žinote, čia ne Vyriausybė kontroliuoja šituos dalykus. Tam yra birža, kuri turi žiūrėti, kokius jie veiksmus vykdo. Noriu tik pasakyti, kad šios kompanijos, kurią dabar turim, vertė yra nustatyta pasitelkiant HSBS banką. Kas dar čia gali būti teisėjas? Oponentai viską visada neigs, bet tai yra strateginis Lietuvos projektas. Ne veltui „Leo LT“ sako, kad kompanija regione turi būti lydere. Manau, kad tokios kompanijos Lietuvai reikia.
- Dar viena aktuali Lietuvai tema – oligarchija. Prezidentas buvo tokį pavojų įvardijęs, paskui pritilo. Ką apie tai manote Jūs? Ar Lietuvoje yra oligarchų? Ar nemanote, kad dalis svarbių sprendimų priimama ne demokratiškai rinktose ir suformuotose institucijose, o kažkur pirtyse, kazino ar pan?
- Europos Sąjungos teisė, kurią įdiegusi yra ir Lietuva, neleidžia susikurti oligarchijai. Tai, kad vyksta įvairūs pasitarimai, tariamasi – normalu. Tai nėra jokia oligarchija – mes dirbame atvirai. Interesų grupės vis tiek negali priimti sprendimų, o gali tik juos siūlyti. Natūralu, kad tariamės su socialiniais partneriais, kuriuos turime. Profsąjungos, Pramonininkų konfederacija, Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Žemės ūkio rūmai, Trišalė taryba – visi gali teikti siūlymus ir juos svarstyti. Tai, kad kažkas neformaliai šnekasi, dar nereiškia, kad ten priimami sprendimai. Kalbėtis ir turėti nuomonę galime visi – ir aš, ir jūs, ir kas tik nori.
Oligarchija jau yra tada, kai viena grupuotė gali kontroliuoti visą žiniasklaidą ir sprendimų priėmimą, o šito pas mus negali nei viena ekonominė grupė, kokia stipri bebūtų. Beje, pakeisdami rinkimų įstatymą ir apribodami politinę reklamą mes atsiribojome ir nuo šių pavojų.
- O Jums neatrodo, kad nuo to tik padaugėjo paslėptos reklamos, kuri rinkėjus pasiekia ir dar įtaigiau veikia, nes pateikiama neva informacijos pavidalu?
- Net ir tuo atveju ji nėra tokia efektyvi, kaip vaidybinė reklama, kurią eliminavome.
- Ar Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalas, Jūsų nuomone, išryškino svarbias institucijos problemas arba problemas institucijų tarpusavio santykiuose? Buvo siūlymų VSD padaryti pavaldų Vyriausybei, kitaip tobulinti kontrolę? Ką manote Jūs?
- Pati rimčiausia problema yra politikų santykiai su teisėsaugos pareigūnais. Politikai turi sau šventai pasakyti, kad nesikiš į operatyvinį darbą, ir vengti naudotis operatyvinių darbuotojų paslaugomis, nes pastarieji tokiu būdu irgi politizuojasi. Kalbant apie pavaldumą, dera pasakyti, kad, mano nuomone, per daug institucijų išimta iš Vyriausybės kontrolės sferos. Tačiau pati diskusija, VSD geriau priskirti Vyriausybei ar palikti, kaip yra dabar – veikiau filosofinė.
Taip, reikia pripažinti, kad mes neįvedėme efektyvios parlamentinės kontrolės, nes tam trūksta savitarpio pasitikėjimo. Štai paimkime Vokietijos modelį. Ten šią priežiūrą vykdo specialus parlamento komitetas, kuriam vadovauja visada opozicijos atstovas. Jis turi teisę gauti įvairią medžiagą, bet niekada jos neplatina žiniasklaidai ir neklijuoja ant tvorų, kaip vyksta pas mus. Juk operatyvinė medžiaga dažnai yra tik spėjimai, įtarimai ir versijos, kurios gali būti naudojamos tik po to, kai jas aprobuoja institucijos vadovai.
- O ta Seime atlikto tyrimo medžiaga, jei ją skaitėte, ką ji Jums svarbaus atskleidė?
- Atskleidė tai, ką sakiau – politikų norą kištis į teisėsaugos reikalus ir pastarosios politizavimąsi.
- Ar po Gruzijos įvykių Rusiją laikote draugiška šalimi ir ar nemanote, kad reikia peržiūrėti Lietuvos gynybos strategijas? Ar tiesa, kad niekas nežino, kokio realaus dydžio yra Lietuvos mobilizacinis karinis rezervas?
- Nesutinku. Tiek, kas taip teigia, pirmiausia patys turi išanalizuoti Gruzijos praktiką. Įvykiai parodė, kad apsiginti mes galėtume tik su aljansu. Šiais klausimais nuolat šnekamės ir su NATO partneriais, ir atitinkamas Valstybės gynimo tarybos posėdis yra įvykęs. Sprendimai, kariniai planai nėra vieši.
- Bet Jūs, kaip premjeras, ar žinote, kokio dydžio Lietuva turi mobilizacinį rezervą ir kaip greitai gali jį pašaukti?
- Taip. Žinau.
- Ir tai yra paslaptis?
- Manau, tai tikrai nėra vieša informacija.
- Kiek tikitės gauti mandatų rinkimuose?
- Nesu aiškiaregys, bet visada sakiau, kad jei gausim ne mažiau, negu turėjome prieš praeitus rinkimus – bus geras rezultatas. Dar būtinai noriu, kad paminėtumėte, jog referendumo, kurį rengiame kartu rinkimais, labai bijo konservatoriai. Mat tyrimai rodo, kad kuo mažesnis rinkėjų aktyvumas, tuo balsavimo rezultatai jiems parankesni. Tuo tarpu aš manau, kad kuo daugiau ateina rinkėjų, tuo daugiau yra demokratijos.
- Jūsų partijoje turbūt demokratijos tikrai labai daug, nes ten galiausiai randa sau vietos visi buvę oponentai – darbiečiai, Rolando Pakso pasekėjai – kas tik nori.
- Taip. Pas mus partijoje tikrai labai demokratiška atmosfera. Nesame ir niekada nebūsime vieno vado partija, kaip kai kurios kitos organizacijos. Tokio demokratiškumo gal ir turi kažkiek konservatoriai arba liberalai, bet kitos partijos tikrai ne. Daugelis pas mus perėjusių žmonių atėjo į politiką per naujas organizacijas, bet nesutiko, pvz., su tuo, kad jų lyderis slėpėsi Maskvoje. Partijos Lietuvoje dar tik formuojasi, nes esame jauna demokratija.
- Ačiū už pokalbį.
---
Balsas.lt jau kalbino:
Artūras Zuokas: tikiu rinkėjais ir faktais
Viktoras Uspaskichas: Lietuva turėtų padėkoti mūsų Seimo nariams
Rolandas Paksas: būsiu prezidentas
Artūras Paulauskas: viduriniajam sluoksniui niekas neatstovauja
Algirdas Paleckis: Esame vienintelė kairioji alternatyva
Andrius Kubilius: Svarbiausia įveikti valdymo krizę
Eligijus Masiulis: Liberalizmo Lietuvos politikoje nerasi nė su žiburiu
Algimantas Matulevicius: Svarbiausia – nušluoti „valstybininkų“ klaną
