Kad išvengtų tolesnio susipriešinimo, Europos Sąjungos (ES) lyderiai pirmadienį susirinks į neeilinį posėdį, kuriame turėtų pamėginti susitarti dėl vieningo požiūrio į galimą karą Irake.
ES pirmininkaujanti Graikija, sulaukusi tvirtos Berlyno paramos, viršūnių susitikimą sušaukė tam, kad 15 narių bloko šalys galėtų įveikti aklavietę, į kurią pateko jų pastangos formuoti ES bendrąją užsienio politiką.
Tačiau kai kurie diplomatai nuogąstauja, kad Graikijos iniciatyva sušaukti šį susitikimą gali tik dar labiau paaštrinti nesutarimus, nes ES šalių nuomonės, ką daryti su Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimu, dar gerokai skiriasi.
"Tai gali būti bomba, kuri sprogs tiesiog mūsų akivaizdoje", - pareiškė vienas aukštas ES diplomatas, o kitas pridūrė, jog būtų puiku, jei visi bent šypsotųsi darant šeimyninę nuotrauką.
Viršūnių susitikimo metu į ES vadovus numato kreiptis Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Kofi Annanas (Kofis Ananas). Šį neįprastą žingsnį galima paaiškinti Graikijos noru parodyti, kad blokas mano, jog Jungtinių Tautų pozicija turi lemiamos reikšmės sprendžiant Irako krizę.
Po visame pasaulyje vykusių milijoninių taikos šalininkų demonstracijų ir po vyriausiojo ginklų inspektoriaus Hanso Blixo (Hanso Blikso) ataskaitos, kuri sutvirtino pozicijas tų šalių, kurios mano, jog reikia tęsti inspekcijas Irake, viršūnių susitikime veikiausiai gana tvirtai turėtų jaustis "taikos stovykla", kuriai vadovauja Prancūzija ir Vokietija.
Atėnai supranta, jog iniciatyva sušaukti draugėn šalis, kurios tik vargais negalais pajėgė įveikti aklavietę dėl NATO paramos sąjungininkei Turkijai, yra pakankamai rizikinga, tačiau, pasak Graikijos, būtų nepateisinama kaip niekuo dėtam pašaliečiui stebėti bloko skaldymąsi į skirtingas stovyklas.
Susitikimo išvakarėse ES partnerėms išsiuntinėtame laiške Graikijos ministras pirmininkas Kostas Simitis (Costas Simitis) tvirtina, kad jo "didžiausias prioritetas" yra siekimas duoti progą penkiolikai ES narių susitarti dėl bendros pozicijos Irako klausimu.
K.Simitis kolegoms primena, kad sausio 27 dieną ES šalių užsienio reikalų ministrai paskelbė komunikatą, kuriame sveikinamas JT ginklų inspektorių siekis "tęsti ir suintensyvinti savo pastangas".
Tačiau K.Simitis nutyli bendrą laišką, kurį vos po trijų dienų paskelbė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas (Tonis Bleras) bei dar septynių Europos šalių vadovai ir kuriame jie metė iššūkį Berlynui ir Paryžiui tvirtai paremdami Jungtines Valstijas.
Pasak liudininkų, Graikijos premjeras vos sutvardė savo pyktį dėl aštuoneto kreipimosi, nes apie šį ES narių ir kandidačių ketinimą atviru laišku pritarti Vašingtonui jam net nebuvo pranešta.
Po to buvo paskelbtas dešimties Rytų Europos valstybių vadovų laiškas, kuriame jie irgi pareiškė pritarimą JAV pozicijai, taip pateisindami JAV gynybos sekretoriaus Donaldo Rumsfeldo (Donaldo Ramsfeldo) kandoką pastabą apie "senąją Europą", kuri ima prarasti savo reikšmę.
ES susiskaldymą dar labiau aštrina tai, kad į pirmadienį rengiamą susitikimą nebuvo pakviesta dešimt kandidačių, ketinančių kitais metais prisijungti prie ES.Pasak diplomatų, Britanija, Italija ir Ispanija labai norėjo, kad į derybas būtų pakviestos šalys kandidatės, neslepiančios savo proamerikietiškų nuotaikų, tačiau tam pasipriešino Vokietija.
"Viena vertus, laukiama, kad elgtumėmės kaip tikri europiečiai, kaip tikri ES nariai, - sakė vienas diplomatas iš Rytų Europos. - Ir štai, pasitaikius pirmai progai, kai ES galėtų parodyti, kad mes jau priklausome šiai grupei, ji palieka mus už borto".Kad susitikime bus pasiekta kažin kokių apčiuopiamų rezultatų, nesitiki nė patys graikai, tad kiti diplomatai net abejoja, ar ES lyderiai apskritai paskelbs kokį komunikatą.
"Nesu tikras, jog bus priimtas koks nors dokumentas, juoba, kad bus susitarta dėl bendros pozicijos", - sakė vienas aukštas ES prezidentūros pareigūnas.ES vadovai į posėdį turėtų susirinkti 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku po užsienio reikalų ministrų derybų.
Paskubomis parengtoje darbotvarkėje dar numatoma aptarti Izraelio bei palestiniečių konfliktą. Diplomatai tikisi, jog bent šiuo opiu klausimu ES greičiausiai sutars, kad abi konfliktuojančios Artimųjų Rytų šalys turi atnaujinti pastangas siekti taikos.
Vis dėlto šis raginimas taip pat gali likti neišgirstas, nes Jungtinės Valstijos kol kas nerodo didelio noro pritarti ES remiamoms taikaus konflikto sureguliavimo gairėms, kuriose numatoma, kad iki 2005 metų turi būti įkurta Palestinos valstybė.
AFP-BNS
