Apie masinę lietuvių emigraciją pastaruoju metu kalbama daug. Bet žmonės Lietuvą ne tik palieka, bet ir į ją imigruoja. Štai per 2005 metus į mūsų šalį atvyko 6,8 tūkst. imigrantų. 70 proc. iš jų – Lietuvos piliečiai. Vis dėlto apie lietuvių emigrantų grįžimą į tėvynę kalbėti dar per anksti.
Imigrantai – daugiausia grįžtantys lietuviai
Iš 6,8 tūkst. žmonių, pernai imigravusių į Lietuvą, „tikrų“ imigrantų, t.y. užsienio šalių piliečių, buvo tik 30 proc. Didžiausią dalį tarp jų sudaro imigrantai iš rytinių Lietuvos kaimynių: Baltarusijos (329 žmonės), Rusijos (294) ir Ukrainos (251).
Likusi dalis – apie 70 proc. visų imigrantų – yra į tėvynę sugrįžę lietuviai. Kaip „Omni.lt“ sužinojo Statistikos departamente, Lietuvos piliečiai, užsienyje pragyvenę 6 mėnesius ar daugiau, grįžę į tėvynę jau yra fiksuojami kaip imigrantai.
Tokių „imigrantų“ pernai daugiausiai atvyko iš Jungtinės Karalystės (1168 žmonės), Vokietijos (575), Rusijos (523), JAV (428) ir Airijos (421). Galima numanyti, kad iš Rusijos į Lietuvą grįžta buvę tremtiniai arba rusų tautybės asmenys, gyvenę mūsų šalyje anksčiau ir turintys čia nuosavybės. O iš Vakarų valstybių grįžtančių lietuvių srautą reikėtų vertinti kaip užsidirbti išvykusių tautiečių reemigraciją.
Grįžta mažiau negu pusė
Vis dėlto džiūgauti, kad svetur laimės ieškoję lietuviai jau ima grįžti į tėvynę, būtų dar per anksti.
Oficialiais Statistikos departamento duomenimis, 2005-aisiais emigrantų skaičius (15,6 tūkst.) Lietuvoje buvo daugiau negu dvigubai didesnis nei imigrantų (6,8 tūkst.). O kadangi registruojasi toli gražu ne kiekvienas išvykstantis tautietis, realiai tas skirtumas gali būti ir dar didesnis.
„Eurostato“ duomenimis, migracijos saldo tūkstančiui gyventojų pernai buvo neigiamas tik penkiose Europos Sąjungos valstybėse narėse: Lietuvoje (-2,6), Nyderlanduose (-1,2), Latvijoje (-0,5), Estijoje (-0,3) ir Lenkijoje (-0,3). Taigi skirtumas tarp išvykstančių ir atvykstančių į šalį žmonių Lietuvoje buvo pats didžiausias.
Problema egzistuoja ir tai yra akivaizdu visiems. Tą neabejotinai suvokia ir mūsų šalies valdžia. Tačiau aktyvių veiksmų, kurie skatintų lietuvių reemigraciją, Vyriausybė nesiima. Susidaro įspūdis, kad politikai ir valdininkai tikisi, kad po kiek laiko pakilęs gyvenimo lygis Lietuvoje emigravusius tautiečius automatiškai sugrąžins gyventi į tėvynę. Tačiau ekspertai linkę tuo abejoti.
Reemigraciją stabdo mokesčių politika
Reemigracijos klausimais besidomintis Pilietinės visuomenės instituto Tarptautinių programų direktorius Mantas Adomėnas mano, kad Vyriausybė nesistengia sistemiškai spręsti emigracijos problemos ir neskiria pakankamo dėmesio reemigracijai skatinti.
Pasak jo, nors Lietuvos BVP auga palyginti sparčiai, atlyginimų ir socialinių išmokų dydis to neatspindi. „Lito perkamoji galia krinta sparčiau, negu didėja atlyginimai“, – pažymėjo M. Adomėnas. Todėl, jo teigimu, mūsų šalies ekonomikos laimėjimai, matomi „ant popieriaus“, emigravusių tautiečių neskatina sugrįžti.
„Omni.lt“ pašnekovas negailėjo kritikos vykdomai mokesčių politikai. Jo manymu, Vyriausybė turėtų daug sparčiau mažinti gyventojų pajamų mokestį. Be to, M. Adomėnas patikino, nors ir buvo priimtas įstatymas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo užsienyje dirbantiems gyventojams, iš to „nebuvo padaryta pozityvios žinios“ išeivijai“.
Dar viena problema – užsienyje uždirbtos pensijos perkėlimas. M. Adomėno teigimu, užsienyje gyvenantiems vyresnio amžiaus lietuviams nepasimoka grįžti į tėvynę, nes dėl nesutvarkytos įstatymų bazės Lietuvoje jų pensiją smarkiai „aptirpdo“ dideli mokesčiai.
Reikalingos ir specifinės programos
Reemigraciją galima skatinti ir neatliekant radikalių ekonominių ar mokestinių reformų. M. Adomėno teigimu, dalis į JAV pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais emigravusių žmonių yra ten įstrigę. Jie galbūt norėtų grįžti į tėvynę, bet neturi pakankamai pinigų, nėra susitvarkę dokumentų. Todėl, M. Adomėno manymu, šioje situacijoje reikėtų specifinės repatriacijos programos.
Pašnekovas paminėjo ir daugiau pavyzdžių, kaip būtų galima skatinti lietuvių sugrįžimą. Jo teigimu, didelė problema yra ta, kad užsienyje gimę ir augę emigrantų vaikai Lietuvoje neturi kur mokytis. „Vilniuje yra tik viena tokiems vaikams tinkama mokykla. O paprastose mokyklose jų integracija vyksta sunkiai, nes užsienyje gimę vaikai dažnai nemoka lietuviškai“, – teigė M. Adomėnas. Natūralu, kad nerimas dėl vaikų gerovės atbaido žmones nuo grįžimo į Lietuvą.
M. Adomėno manymu, mūsų šalies valdžia taip pat galėtų pasinaudoti tuo, kad nemažai svetur uždarbiaujančių lietuvių per Kalėdas grįžta namo aplankyti tėvų. „Vyriausybė galėtų skelbti kalėdinį verbavimo vajų – siūlyti grįžusiems žmonėms sąlygas įsidarbinti Lietuvoje“, – sakė M. Adomėnas.
Jo teigimu, Lietuvos nacionalinis interesas reikalauja visais įmanomais būdais skatinti reemigraciją. Tačiau dabartinė Vyriausybė, pasak M. Adomėno, vadovaujasi ne valstybės, o vien siaurais partiniais interesais, todėl pažangos šioje srityje artimiausiu metu tikėtis neverta.
