Tradiciškai Grabnyčių dieną (šiemet vasario 4-ąją), kai pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašus, dusetiškiai į savo miestelį kviečia žirgų sporto mėgėjus. Šį šeštadienį respublikinės ristūnų žirgų lenktynės „Sartai – 2006“ vyks jau 101-ąjį kartą.
Iškilmingas varžybų Sartų hipodrome atidarymas 12 val., tačiau jau nuo 10 val. žiūrovus ir dalyvius linksmins Zarasų rajono kaimo kapelų ir etnografinių ansamblių muzikantai, dainininkai, šokėjai. Vėliau pasirodys Vilniaus Senamiesčio teatras, Algirdo Klovos kantri grupė, vyks kapelų „Jonis“ ir „Sadūnai“ dvikova. Jei nebus labai šalta, galbūt „Išjunk šviesą“ muzikantai neapsieis be striptizo?
Lenktynėse dalyvaus keliasdešimt žirgų ir važnyčiotojų iš įvairių šalies kampelių, užsienio. Kad nekiltų abejonių, kad varžybų nugalėtojai ar prizininkai rungtyniavo korektiškai ir pagal taisykles, ristūnams bus atlikta dopingo kontrolė. Dėl įvairių žinybų įsteigtų prizų lenktynininkai varžysis ne ant Sartų ežero ledo, o čia pat įrengtame hipodrome, kurio rekonstrukcijai išleista apie ketvirtį milijono litų. Hipodromo taku žirgai bėga nuo 1997 metų.
Dusetos, kurių herbe – trys šuoliuojantys ristūnai, tikisi sulaukti ir žada svetingai priimti tūkstančius svečių. Lenktynes kasmet stebi ir aukščiausi valstybės pareigūnai.
Lenktynių istorija
Pirmosios dusetiškių lenktynės į atlaidus ir iš jų prasidėjo tuoj po baudžiavos panaikinimo. Legenda pasakoja, kad susiginčijo keli Dusetų ponaičiai, kieno bėris eiklesnis, kieno širmis greitesnis. Įsiliepsnojęs ginčas virto lažybomis. Visi – ir besiginčiję, ir susirinkę žiūrovai – patraukė ant Sartų ežero ledo. Nustatė atstumą, sustojo greta ir davus startą su savo eikliaisiais puolė pirmyn... Lenktynes laimėjusiųjų vardų jau niekas nebeprisimena, tačiau jos tapo istorinėmis.
Į Lietuvą ristūnų buvo atvežta XIX amžiuje. Jie buvo naudojami vietiniams arkliams gerinti ir lenktynėms, kurios daugiausia vykdavo miesteliuose ir ant ežerų ledo turgų ar kitų susibūrimų dienomis. Arkliai buvo kinkomi į paprastas ir palengvintas rogutes. Lenktynės labiausiai paplito Rytų Aukštaitijoje. Daugiausia mėgėjų išmėginti jėgas susirinkdavo Svėdasuose, Užpaliuose, Obeliuose, Zarasuose, Dusetose. Po 1795 m. okupacijos rusai, bijodami lietuvybės apraiškų, lenktynes uždraudė, tačiau visiškai jų panaikinti nepavyko. Nuo 1905 m. jos tapo tradicinėmis, o nuo 1955 m. paskelbtos respublikinėmis. Per 1968 m. lenktynes pirmą kartą surengta žiemos mugė.
1937 m. vadeliotojas Graužinis su žirgu Sakalu 1600 metrų distanciją įveikė tuo metu labai geru rezultatu – per 3 min. 10 sek. 1995 m. ant Sartų ežero ledo Širvintų rajono važiuotojas Pranas Navalinskas su žirgu Speedy Bandito tą patį nuotolį įveikė per 2 min. 4,9 sek. Iki dabar šio rezultato niekam nepavyko pagerinti.
2004 m. žiūrovams pirmą kartą pasiūlytas totalizatorius. Kelerius pastaruosius metus lenktyniauti nebesusigundo valstybės vadovai. Ši tradicija nutrūko 2001 m., kai premjeras Algirdas Brazauskas susidūrė su tuometiniu žemės ūkio ministru Edvardu Makeliu. Abu politikai iškrito iš ratų (tais metais lijo, todėl buvo važiuojama ne rogutėmis, bet lenktyniniais ratukais). „Važiuoju ir matau: tiesiai po kojomis Makelis guli! Kai sukau į šoną – ir keberiokšt“, – apie nesėkmę tuomet pasakojo Vyriausybės vadovas. Vis dėlto užpernai hipodromo ledu pasivažinėti ryžosi Kristina Brazauskienė.
Miestelis
Tūkstančiai žmonių pirmąjį vasario šeštadienį suplūsta į Dusetas, kuriose gyvena tik 900 žmonių, tačiau turbūt nedaugelis apie jas žino. Miestelis įsikūręs pietrytiniame Sartų ežero krante, prie Šventosios upės. Jis žinomas nuo XV a. Miestelio vardas kilęs nuo Šventosios aukštupio senojo vardo – Duseta, Dusta. Dusetos buvo Radvilų nuosavybė. 1580 m. Radvilos Dusetas perdavė Motiejui Rudaminai, XVIII a. miestelis perėjo grafų Pliaterių žinion. 1920 m. čia pastatyta medinė bažnyčia, vėliau – pradžios mokykla. Vencavų kaime šalia kelio nuo 1937 m. tebestovi kepurinis vėjo malūnas. Gamtovaizdį įvairina piliakalniai, pilkapiai, ežerai. 1992 m. įregistruotas Sartų regioninis parkas.
Dusetų apylinkėse pirmuosius žingsnius žengė kalbininkas Kazimieras Būga, kompozitorius Juozas Gruodis, poetai Antanas Vienažindis, Paulius Širvys, kiti dabar gerai žinomi žmonės.
Pastaruoju metu miestelį taip pat garsina menininkai. Matyt, kūrybai juos įkvepia nepaprasto grožio gamta, mėlynieji Sartai su savo septyniomis salomis. 1995 m. vasarą Dusetų seniūnijos patalpose dailininkų Romualdo Pučeko, Eugenijaus Raugo ir Alvydo Stausko iniciatyva atidaryta dailės galerija. Menininkai jau surengė apie šimtą parodų, savo darbus eksponavo ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje, Latvijoje. Čia organizuojami simpoziumai, forumai, kūrybos plenerai. Įkurtas Dusetų krašto meno plėtros fondas. 1998 m. galerijos filialas atidarytas Zarasuose.
Na, o šeštadienio vidurdienį suskambės kraštiečio, „Sadūnų“ kapelos vokalisto ir muzikanto Gintaro Andrijausko sukurtas Sartų himnas:
Nars da rytas unkstus,Netingėk, kelkis tu,Paskubėk, susiruoškIr graičiau unt Sartų.
Unt Sartų, unt SartųLekia rogės ratu.Unt Sartų, unt SartųTrauksma dainą kartu...
