Neblėstantis etnokultūros festivalio „Skamba skamba kankliai“ populiarumas, vis gausiau tradicinių Joninių švęsti į Kernavę suplūstantys lankytojai, ypatingu kultūros fenomenu tapusi Pasaulio lietuvių dainų šventė – tai tik keli pavyzdžiai, leidžiantys teigti, jog tautinės tradicijos ir jas pagimdžiusi krašto istorija bei kultūra išlieka svarbi vertybė.
Pavyzdžiui, kone trečdalis portalo www.balsas.lt lankytojų, paklaustų, ar domisi savo krašto istorija, atsakė jog ne tik domisi, bet ir iš senelių išgirstais pasakojimais mielai dalijasi su kitais. Dar beveik 32 proc. dalyvavusių balsavime skaitytojų taip pat nurodė, kad jiems įdomu, kuo garsėja jų kraštas, nors patys apie tai niekam ir nepasakoja.
Ar iš tiesų Lietuvos vardo tūkstantmetis gyventojams yra šis tas daugiau nei vien graži proga? Ar nuoširdžiai domimės krašto praeitimi ir kokias sąlygas tam turime?
Jaunimas neabejingas
„Prezidentas Valdas Adamkus yra pasakęs: „Visuomenė, neturinti drąsos atvirai žvelgti į savo istoriją, neturinti valios perduoti iš kartos į kartą savo patirtį, niekada nebus atvira ir solidari“. Manau, kad kiekvienas pilietiškai mąstantis žmogus turi žinoti savo šaknis, savo praeitį, gebėti palyginti savo tautos unikalumą pasaulio kontekste, žinoti, kuo mes esame išskirtiniai, kuo esame ypatingi“, - sako Lietuvos jaunimo turizmo centro vadovė Vida Petrevičienė.
Daugiau kaip penkis dešimtmečius gyvuojantis centras įvairiomis priemonėmis skatina vaikus ir jaunimą domėtis krašto istorija bei tradicijomis. Tuo tikslu centras organizuoja įvairius žygius ir stovyklas, teikia pagalbą mokykloms siekdamas užimti vaikus ir jaunimą bei padėti išsaugoti tautinę tapatybę.
Pasak V. Petrevičienės, mokiniai noriai įsitraukia į kraštotyros veiklą. Štai, kas dvejus metus rengiamoje jaunųjų kraštotyrininkų ekspedicijoje, kuria siekiama ugdyti mokinių tiriamąją veiklą ir plėtoti krašto istorijos, kalbos, tarmių, literatūros, tautosakos, etnografijos ir archeologijos pažinimą, dalyvauja vis daugiau mokyklų ir jų auklėtinių. Šiemetinėje ekspedicijoje registravosi 119 formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklų bei arti puspenkto tūkstančio mokinių.
Gausėja iniciatyvų
Lietuvos jaunimo turizmo centro vadovė pastebi, jog jaunosios kartos susidomėjimą krašto istorija ir etnokultūra lemia kelios aplinkybės. Viena jų – šeimos požiūris į tradicijas ir jų laikymasis. Kita – sąlygos užsiimti kraštotyros veikla.
„Jeigu mokyklos vadovas neformaliajam švietimui skirtas valandas skiria ne matematikos ar užsienio kalbų žinių gilinimui, o kraštotyros ar etnokultūros būreliams, jeigu dirbantis su vaikais būrelio vadovas yra patraukli ir įdomi asmenybė, sugebanti įdiegti vaikams pasididžiavimą savo tautos praeitimi, skiepijanti norą domėtis istorija, kultūra, papročiais ir tradicijomis, fiksuoti tai, kas aktualu šiandien tuomet tiek krašto istorija, tiek etnokultūra tampa įdomiomis ir patraukliomis vaikams sritimis“, - įsitikinusi V. Petrevičienė.
Anot pašnekovės, Lietuvoje atsiranda vis daugiau iniciatyvų, padedančių ugdyti gyventojų pilietiškumą, tautiškumą ir domėjimąsi krašto istorija. „Žinoma, turint didesnį finansavimą, būtų daugiau galimybių įgyvendinti įvairius projektus, skatinančius visuomenę puoselėti tautinį identitetą. Tai galėtų būti įvairūs disputai, mokymai, informacijos sklaida, renginiai, interneto svetainių kūrimas ir kitos priemonės. Tačiau ir dabar jų yra daug ir įvairių“, - pastebi V. Petrevičienė.
Krašto enciklopedija internete
Vieną tokių iniciatyvų, leidžiančių visuomenei susipažinti su krašto kultūra, istorija ir tradicijomis, įgyvendina šalies viešųjų bibliotekų darbuotojai, pastaruoju metu kūrę internetinę krašto enciklopediją „Graži tu mano“.
„Kurdami krašto enciklopediją norime ne tik paskatinti gyventojus domėtis savo šalies, gimtojo krašto ar miesto išskirtinumu ir įdomybėms. Mums labai svarbu, kad visuomenė kuo plačiau taikytų šiuolaikines informacines technologijas kaip priemonę bendrauti ir keistis informacija. Šiuo aspektu, „Graži tu mano“, būdama itin paprasta naudotis, gali tapti geru instrumentu, paskatinsiančiu gyventojus artimiau susipažinti su internetu ir jo galimybėmis“, - sako sumanymo autorių, projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovas Kęstutis Juškevičius.
Projekto „Bibliotekos pažangai“ tikslas - pasitelkiant viešųjų bibliotekų išteklius, paskatinti visuomenę, ypač socialiai jautrias jos grupes, kuo plačiau naudotis internetu ir kitomis informacinėmis technologijomis kasdieniam gyvenimui palengvinti. Projekto komanda tikisi, kad krašto enciklopedijos kūrimas paskatins Lietuvos gyventojus užsukti į bibliotekas jose naudotis internetu bei įvairiais informaciniais ištekliais ir plačiau susipažinti su informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, o tuo pačiu burs šalies miestų, miestelių ir kaimų bendruomenes.
Kuria bibliotekininkai
Nuo balandžio gyvuojančioje enciklopedijoje „Graži tu mano“ jau paskelbta per 600 straipsnių. Jų autoriai – Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojai, ruošę ir publikavę straipsnius vieni patys ar padedami suburtų bibliotekų lankytojų komandų. Bibliotekų specialistų parengti straipsniai varžosi konkurse „Žinių meistras“, kuriuo siekiama paskatinti bibliotekininkus geriau susipažinti su interneto teikiamomis galimybėmis ir bibliotekų siūlomais informacijos ištekliais, pristatyti juos visuomenei.
„Kad prieigos prie interneto neturintys gyventojai pasauliniu žiniatinkliu naudotųsi bibliotekose nepakanka vien jas aprūpinti kompiuteriais ir internetu. Būtina, kad patys bibliotekų darbuotojai puikiai išmanytų bei naudotųsi šiuolaikinėmis technologijomis. Krašto enciklopedijos „Graži tu mano“ kūrimas ir konkursas „Žinių meistras“ bus efektyvi priemonė, paskatinusi daugelį bibliotekų darbuotojų stiprinti tiek savo, tiek lankytojų pažintį su internetu“, - pažymi K. Juškevičius. Pasak pašnekovo, kraštotyros aspektas enciklopedijai ir konkursui pasirinktas neatsitiktinai.
„Kraštotyros veikla daugelyje šalies rajonų telkiasi būtent apie viešąsias bibliotekas. Čia kaupiama informacija, organizuojamos įvairios parodos, susitikimai ir kitokie renginiai, kuriais atskleidžiamas krašto unikalumas. Bibliotekininkai labai dažnai būna šios veiklos epicentre, todėl ir nutarėme pasiūlyti jiems interneto pagalba veiklos rezultatais pasidalinti su visuomene“, - sako projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovas.
Išrinks geriausius
Straipsnius krašto enciklopedijai ir konkursui rengė daugiau nei šimas bibliotekininkų, besivaržančių dėl Žinių meistro titulo. Jis bus suteiktas įdomiausio ir originaliausio straipsnio autoriui.
Dalį nugalėtojų balsavimu išrinks svetainės lankytojai, o dalį – vertinimo komisija. Ją sudaro rašytojas ir publicistas Algimantas Čekuolis, FranklinCovey konsultantas Rytis Juozapavičius, žurnalo „Žemaičių žemė“ redaktorė Danutė Mukienė, poetė Dalia Teišerskytė, hum. mokslų daktaras, Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Giedrius Viliūnas, šalies bibliotekininkų bendruomenės atstovai. Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti rėmėjų, bendrovių TEO, „Pigu.lt“ ir „Tiketa“, įsteigtais prizais.
Renkant konkurso nugalėtoją bus vertinama, kurios bibliotekos ar filialo atstovai apie savo kraštą parašė daugiau, įdomiau, išsamiau, originaliau, kaip išmoningai pasitelkė interneto teikiamas galimybes.
Kviečia prisidėti
Konkursui pasibaigus, krašto enciklopedija „Graži tu mano“ gyvuos ir toliau. Projekto „Bibliotekos pažangai“ atstovai kviečia visus interneto vartotojus tapti enciklopedijos bendraautoriais. Lygiai kaip internetinėje enciklopedijoje „Vikipedija“ kiekvienas Lietuvos gyventojas čia gali rašyti apie tai, kuo ypatingas jo kraštas.
Projekto iniciatoriai viliasi, kad viešųjų bibliotekų darbuotojų ir jų suburtų vartotojų komandų dėka svetainė taps savotišku Lietuvos metraščiu, kur bus galima rasti informacijos ne tik apie šalies istoriją ar tradicijas, bet ir apie naujausius pasiekimus bei įdomybes.
