Čečėnijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kuriuos, nepriklausomų analitikų nuomone, turėtų laimėti "marionetinis lyderis" - dabartinis respublikos prorusiškos administracijos vadovas Achmadas Kadyrovas.
Rinkimų išvakarėse Čečėnijos saugumo tarybos sekretorius Rudnikas Dudajevas pranešė, kad jokių skubių priemonių balsavimo metu nebus imamasi. "Rinkimų saugumo užtikrinimo sistema nušlifuota per referendumą dėl Čečėnijos konstitucijos", - sakė pareigūnas.
Tuo pat metu jėgos žinybos vykdo visą kompleksą priemonių saugumui garantuoti. Kaip informavo respublikos Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba, saugomos visos 20 teritorinių (rajoninių) rinkimų komisijų ir apylinkių rinkimų komisijos, sudarytos Čečėnijos teritorijoje.
Prieš balsavimą ir jo metu vykdoma inžinerinė rinkimų komisijų ir apylinkių žvalgyba - tikrinama, ar nėra sprogstamųjų užtaisų. "Mes vykdome kompleksą priemonių, kad užkirstume kelią teroro aktams prieš respublikos gyventojus, rinkimų komisiją ir rinkimų apylinkes, į kurias ateis balsuoti žmonės", - per spaudos konferenciją sakė Rusijos VRM Vyriausiojo vidaus kariuomenės štabo viršininkas Nikolajus Rogožkinas, kalbėdamas apie karinių komendantūrų darbą Čečėnijoje.
Kaip anksčiau Grozne žurnalistams pranešė Jungtinių federalinių pajėgų grupuotės Šiaurės Kaukaze vadas generolas pulkininkas Valerijus Baranovas, rinkimų apylinkės Čečėnijoje aprūpintos ir techninėmis saugumo priemonėmis, tarp jų minų ieškikliais. Saugumu per rinkimus rūpinasi 10 tūkstančių VRM darbuotojų.
Sekmadienį prezidento rinkimuose galės balsuoti apie 545 tūkst. rinkėjų, įskaitant maždaug 30 tūkst. kariškių, pastoviai dislokuojamų respublikoje.
Į respublikos vadovo postą pretenduoja septyni žmonės. Tačiau mesti iššūkį dabartiniam respublikos prorusiškos administracijos vadovui atsisakė rimčiausi varžovai: verslininkas Huseinas Džabrailovas ir Valstybės Dūmos deputatas Aslambekas Aslachanovas, paskirtas Rusijos prezidento padėjėju, patys pasitraukė iš kovos, o verslininkas Malikas Saidulajevas prarado teisę siekti respublikos prezidento posto neva dėl pažeidimų renkant parašus. Jis bandė apskųsti šį sprendimą, tačiau savo tiesos nepajėgė įrodyti nei Grozne, nei Maskvoje vykusiame teisme.
Rinkimus stebi Nepriklausomų Valstybių Sandraugos vykdomojo komiteto, Helsinkio grupės, daugelio užsienio ambasadų, autoritetingų islamo organizacijų - Arabų Valstybių Lygos ir Islamo Konferencijos Organizacijos atstovai.
Pagal prezidento rinkimų įstatymą kandidatas bus laikomas išrinktas, jei už jį balsuos daugiau kaip 50 proc. balsavusių rinkėjų. Jei rinkimuose dalyvaus mažiau kaip 30 proc. rinkėjų, jie bus laikomi neįvykusiais.
Prezidento rinkimai kartu su kovo mėnesį vykusiu referendumu, įtvirtinusiu Čečėnijos, kaip Rusijos subjekto, statusą, yra Kremliaus sumanyto plano, kaip sureguliuoti respubliką jau dešimt metų krečiantį sukilėlių ir federalinių pajėgų konfliktą, dalis.
Ekspertai sako, jog Kremlius būgštauja, kad tuo atveju, jei būtų išrinktas nežinomas politikas, gruodžio 7 dieną įvyksiančių Dūmos rinkimų išvakarėse gali kilti problemų dėl stabilumo.
"Interfax"-BNS
