Kaip skelbia verslo dienraštis "Financial Times", antradienį (01.14) Europos Komisija turėtų įspėti, jog Europos Sąjunga kol kas nėra pasirengusi įgyvendinti savo siekių - iki 2010 metų tapti konkurencingiausia pasaulio ekonomika - dėl lėtos ekonominės plėtros ir politinės valios stokos.
Pagrindiniame dokumente, apžvelgiančiame Europos Sąjungos ekonomines perspektyvas, ES vykdomoji institucija nurodo tikimybę susikursiant "dviejų lygių" Europą, kai vienos šalys, tokios kaip Švedija ir Danija, vystysis kur kas sparčiau už kitas - Graikiją, Italiją ar Prancūziją.
Be to, Europos Komisija įspėja, jog minėti skirtumai gali dar labiau padidėti 2004 metais prie Sąjungos prisijungus 10 naujų narių, daugiausiai iš Rytų Europos.
Dokumentas, kurio projektu remiasi "Financial Times", pagrindžia Europos Komisijos poziciją prieš kovo mėnesį vyksiantį ES viršūnių susitikimą. Manoma, kad Briuselio išsakyta nuomonė gali sukelti kai kurių ES šalių, tokių kaip Vokietija ar Prancūzija, nepasitenkinimą, nes minėtos šalys atsainiai reaguoja į Europos Komisijos priekaištus dėl per lėtai vykdomų ekonominių reformų.
Spartinti reformas skatina ir pirmininkavimą ES perėmusi Graikija. Šios šalies premjeras Costas Simitis (Kostas Simitis) pareiškė: "Pasaulį yra apėmęs ekonominis nuosmukis, todėl, kaip sąjunga, turime tapti konkurencingesni".
Briuselio viršūnių susitikime bus svarstoma, kaip vykdyti 2000 metų Lisabonos susitikime sumanytas ambicingas ekonomines reformas, kurios turėtų padėti ES per 10 metų tapti konkurencingesne už Jungtines Valstijas ir Japoniją. Užsibrėžti siekiai, dar vadinami Lisabonos strategija, apima nedarbo įveikimą, smarkiai padidintas lėšas tyrimams bei gerokai pakilsiantį našumą.
"Strategijai dabar atėjo lemtingas laikotarpis", - teigiama ES vykdomosios institucijos dokumente, nurodančiame, jog dabar Sąjunga turi "aiškų pasirinkimą tarp pirmavimo ir vijimosi". Tiesa, šio dokumento tonas gali būti kiek sušvelnintas prieš Europos Komisijos prezidentui Romano Prodi (Romanui Prodžiui) jį pristatant devyniolikai komisarų.
Briuselis ragina ES šalių vyriausybes per kitus 12 mėnesių reformuoti savo darbo, kapitalo ir prekių rinkas. Be to, Europos Komisija įspėja, jog 2004 metais Sąjunga gali būti instituciškai suparalyžiuota, nes tuomet vyks Europos Parlamento rinkimai ir baigsis Komisijos kadencija.
Pagal 44 rodiklius, įskaitant ekonominę padėtį, reformas, darbo rinką, lėšas tyrimams bei aplinkosaugos reikalus, Švedija, Suomija ir Danija gerokai pirmauja prieš kitas 12 ES valstybių. Tuo tarpu Graikija, Portugalija ir Ispanija beveik visose srityse atsilieka. Prasti ir didžiųjų šalių - Prancūzijos ir Italijos - duomenys.
Europos Komisijos teigimu, nepavyks įgyvendinti siekio iki 2005 metų įdarbinti du trečdalius visų savo gyventojų. Nors nuo 1996 metų sukurta 12 milijonų naujų darbo vietų, ES būtina sukurti dar 15 milijonų siekiant iki 2010 metų įdarbinti 70 proc. visos savo darbo jėgos.
Pasak didžiausių Europos ekonominių tyrimų institutų, pirmus tris šių metų mėnesius euro zonos ekonomika augs gana lėtai. Manoma, jog šis augimas sieks 1,2 proc., arba kiek daugiau už 1,1 proc. 2002 metų ketvirtojo ketvirčio prieaugį.
ELTA
