Savo funkcijas atlikęs Baltijos šalių bendras batalionas BALTBAT rudenį bus išformuotas, jį pakeis naujos Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinio bendradarbiavimo formos.
Tai BNS penktadienį (05.23) sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius po Trakuose įvykusio Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybų tradicinio susitikimo.
"BALTBAT savo funkcijas ir misiją atliko, rudenį projektas bus nutrauktas. Nuo šiol galvosime apie bendros mokymo sistemos trijų šalių sausumos pajėgoms įkūrimą", - BNS sakė L. Linkevičius.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), 1994 metais pradėtas BALTBAT įvykdė iškeltą užduotį - didinti sąveiką su NATO kariniais vienetais, rengti karinį personalą taikos palaikymo operacijoms. Jį pakeis glaudesnis sausumos pajėgų bendradarbiavimas, kurio esmė - kartu rengti mokymo doktrinas, bendras pratybas.
Pasak L. Linkevičiaus, toliau bus tęsiami kiti Baltijos šalių gynybos bendradarbiavimo projektai - bendros minininkų eskadros BALTRON, bendros oro erdvės stebėjimo sistemos BALTNET, bendro karinių mokslų koledžo BALTDEFCOL.
"Visi šie projektai turi rasti ateitį NATO struktūrose", - sakė L. Linkevičius.
KAM pranešimu, ministrai sutarė, kad Baltijos šalys turėtų glaudžiau koordinuoti veiksmus rengiantis tarptautinėms misijoms. Tokiu būdu pavyktų sutaupyti lėšų, efektyviau vykdyti karių rotaciją.
Estijos gynybos ministro Marguso Hansono nuomone, Baltijos šalys taikos misijoms galėtų sudaryti bendrą karinį vienetą.
Aptariant bendradarbiavimo su Pietų Kaukazo šalimis bei Ukraina planus ir strategiją ateičiai, L. Linkevičius sakė, kad Baltijos šalys "turėtų imtis didesnės naštos, perteikdamos savo patirtį tų pačių tikslų siekiančioms valstybėms".
Latvijos gynybos ministras Girtas Valdis Kristovskis pabrėžė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas yra labai naudingas, todėl būtina tęsti pradėtus darbus, siekti užsibrėžtų tikslų.
Ministrų susitikime taip pat pažymėta, kad šiemet į bendrą oro erdvės stebėjimo sistemą BALTNET bus įjungti keli nauji radarai. Tai išplės informacijos gavimo ir perdavimo galimybes.
Diskutuodami karinių pajėgų reformos tema, ministrai pažymėjo, kad vyksta struktūrų reforma. Nuo teritorinės gynybos pereinama prie kolektyvinės gynybos principų, atitinkančių NATO kolektyvinės gynybos dvasią.
Būsimųjų NATO narių tikslas - turėti gerai parengtas ir aprūpintas, greitai perdislokuojamas mobilias pajėgas, kurios būtų pasirengusios veikti kartu su tarptautinėmis Aljanso pajėgomis.
Susitikimo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai pasirašė bendrą komunikatą, susitarimus dėl studijų Baltijos gynybos koledže, regioninio oro erdvės stebėjimo ir kontrolės tinklo.
Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimai vyksta kas pusmetį.
Pernai lapkritį Baltijos šalys, taip pat Slovėnija, Slovakija, Bulgarija ir Rumunija gavo kvietimus į NATO. Apie jų tapimą visavertėmis Aljanso narėmis turi būti paskelbta kitų metų gegužę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
BNS
