Petras KURMELIS, Sigitas STASAITIS
Kaune penktadienio rytą įvykdytas neregėto įžūlumo apiplėšimas - kaukėti nusikaltėliai automobliu įskriejo į banko patalpas, susišlavė ten buvusius pinigus ir dingo. Tai, ką žmonės mato tik kino filmuose, šį kartą vyko akivaizdžiai, į darbą skubančių žmonių akyse. Policija, pažiūrėjusi vaizdo įrašus, pamatė, kad nusikaltimas buvo vykdomas matant apstulbusiems žmoniems, prašo, kad jie atsilieptų ir padėtų olicijai. Ką nors žinantys turėtų skambinti tel. (37) 30 34 08 arba 8612 53993.
Nedidelis grobis
Kovo 11-osios gatvėje įsikūrusio Ūkio banko skyriaus darbuotojos jau ruošėsi atidaryti duris pirmiesiems lankytojams, kai sudužo lango stiklas, o į patalpas atbuline eiga įvažiavo "Volkswagen Jetta". Kadangi čia pat - automobilių stovėjimo aikštelė, tai buvo galima pagalvoti, kad galbūt į banką įvažiuota nesuvaldžius automobilio. Bet iš automobilio iššokę du vyriškiai veidus slėpė po kaukėmis. Jie susižėrė į maišą rastus pinigus, sušoko į automobilį ir pro tą pačią virtiną išdūmė lauk. "Jetta" apsuko ratą aplink Girstupį ir sustojo netoli automobilių stovėjimo aikštelės. Čia plėšikai automobilį padegė, o patys, susėdę į kitą mašiną nušvilpė tik jiems vieniems težinomais keliais.
Iškart po įvykio į banko filialą suvažiavo ir jį saugoję "Jungties" apsaugininkai, ir policija, tačiau plėšikų karštomis pėdomis sulaikyti nepavyko. Ūkio banko atstovai sakė, kad plėšikų grobis turėtų būti tik apie 10 000 litų. Net ir centriniame banke stengiamasi nelaikyti daug grynų pinigų, o filiale - tuo labiau. Bankininkai yra perspėti, kad blogėjant ekonomikai, bankų apiplėšimų tik daugės. Nusikaltėliams reikia stambaus grobio, o tokį jie gali rasti tik banke, nes žmonės namuose daug pinigų nelaiko.
Iki šiol dažniausiai buvo plėšiami "Snoro" banko kioskeliai, pinigų išdavimo automatai, tačiau ir bankų apiplėšimų būta ne vieno. Stambiausius iš jų priminsime.
Nuteistas mirties bausme
Bene garsiausias Lietuvoje banko apiplėšimas įvykdytas 1995-ųjų rugsėjo 19-ąją Šiauliuose - tądien buvo apiplėštas tuomet veikusio "Hermio" banko Šiaulių filialas. Keturi plėšikai, tarp kurių buvo du to paties banko darbuotojai, klastingai nužudę banko apsaugininką, iš pinigų saugyklos pagrobė beveik milijoną litrų grynaisiais.
Tos dienos vakarą į banko duris pasibeldė tuomet 36 metų Jonas Buta, dirbęs šio banko filialo inkasatoriumi ir valdytojo vairuotoju. Nieko neįtardamas apsaugininkas Linas Žukas įleido bendradarbį. Jonas Buta L. Žuko paprašė neįjungti signalizacijos, nes esą norįs nuplauti banko automobilį. L. Žukui jis ištiesė butelį vaistais užnuodyto alaus...
Kai gurkštelėjęs gėrimo L. Žukas prarado sąmonę, Jonas Buta į banką įleido lauke jau laukusius sėbrus: ką tik iš darbo išėjusį to paties banko apsaugos skyriaus viršininką Romaną Osipovą (35 m.), savo brolį, už vagystę 1984 metais teistą Širvintų rajono gyventoją Justiną Butą (40 m.) ir vilnietį, už vagystę 1992 metais teistą Ferdinandą Zagrecką (27 m.).
Kol plėšikai trypčiojo prie miegančio apsaugininko, ant kaklo užmetęs virvę, jį pasmaugė Justinas Buta. Po to spynų kodus žinojęs R. Osipovas atrakino banko seifus, atkodavo duris. Nusikaltėliai iš banko saugyklos pagrobė per 940 000 litų, raktų komplektą, pistoletą ČZ bei šautuvą "Winchester".
Prieš pabėgdami banditai L. Žuko lavoną paguldė ant banko automobilio "Audi 80" galinės sėdynės. Prie vairo sėdo Justinas Buta, o F. Zagreckas vairavo Justino Butos "Mazdą".
Abu automobiliai nudūmė Kuršėnų link. Pakeliui išleidę R. Osipovą, banditai prie Švendrių kaimo (Šiaulių r.) miške iš anksto paruoštoje duobėje užkasė L. Žuko kūną. Pavažiavę dar nuošaliau ir padegę banko automobilį, nusikaltėliai tyliai išsislapstė.
Iš to, kad bankas buvo apiplėštas be įsilaužimo, kriminalistai neabejojo, kad nusikaltėliai buvo arba banko darbuotojai, arba kažkokiu būdu buvo išgavę banko signalizacijos, seifų ir spynų kodus iš banko darbuotojų. Tačiau apklausiami R. Osipovas su Jonu Buta nors nervinosi, bet neišsidavė.
Kriminalistai numatė įtariamuosius paleisti ir sekti. Planas buvo teisingas.
Rugsėjo 22-ąją grybautojai surado sudegusį banko automobilį. Operatyvininkai išsiaiškino, kad broliai Butos yra kilę iš tų vietų. Taip pat sužinota, kad po banko apiplėšimo bedarbis Justinas Buta padengė 15 400 litų skolą. Policininkams ėmus Justino ieškoti, šis pasislėpė ir po kelių dienų įkliuvo ruošdamas dokumentus išvykti į užsienį.
Suėmus kitus įtariamuosius, jie prisipažino apiplėšę banką. Apsaugininko žudikas Justinas Buta buvo nuteistas sušaudyti, tik mirties bausmė pakeista kalėjimu iki gyvos galvos. Kiti trys banko plėšikai nuteisti kalėti po 15 metų. Šiuo metu jie jau laisvi. Vienintelis už grotų likęs Justinas Buta Lukiškių kalėjime eina aukštąjį mokslą ir gyvena viltimi, kad vieną dieną jo taip pat bus pasigailėta.
Šuolininkas buvo sulaikytas
1997-aisiais, 1998-aisiais ginkluoti plėšikai Kaune buvo nusitaikę į Taupomojo banko Kauno skyriaus poskyrius. 1997 metų vasario ir kovo mėnesiais buvo užpultas Saulėtekio poskyris. Pirmąjį kartą du kaukėti plėšikai, kurių vienas ginkluotas nupjautvamzdžiu, liko budėti prie įėjimo, o kitas apstulbuvių bankininkų akivaizdoje peršoko per stiklinę užtvarą ir susišlavė į maišelį 16 116 litų ir 250 JAV dolerių. Plėšikai paspruko nesulaikyti. Mažiau nei po mėnesio sumanę pakartoti apiplėšimą, jie nesitikėjo, kad pirmasis užpuolimas darbuotojoms buvo gera pamoka. Moterys nuspaudė aliarmo signalą, tad per stiklinę pertvarą vėl liuoktelėjęs užpuolikas pasigriebė tik 6231 litus. Atskubėję policijos pareigūnai nusikaltėlius pavijo ir sulaikė. Paaiškėjo, kad ginkluotas nupjautvamzdžiu sargybą ėjo jau kartą teistas Arūnas Sutkus, o savo šuolininko sugebėjimus demonstravo Aidas Rakštys. Pirmąjį Kauno apygardos teismas nuteisė 9 metams, o jo bendrininką - 8 metams laisvės atėmimo.
To paties banko Gričiupio poskyris buvo užpultas 1999-ųjų birželį. Į poskyrį maždaug 25 metų vaikinas užėjo prieš pat darbo pabaigą. Operacijų salėje dar buvo žmonių, tačiau poskyrio vedėjas Žilvinas V., sužinojęs, kad klientas nori pasikeisti 40 000 litų į dolerius, pasikvietė jį į savo kabinetą. Vos Žilvinas atidarė pinigų saugyklą, "klientas" smogė jam į galvą, rankas sukaustė savos gamybos antrankiais, o burną užklijavo lipniąja juosta. Po to skubiai susižėrė į savo juodą "diplomatą" seifo turinį - 50193 JAV dolerius, 192 153 litus ir šiek tiek Vokietijos markių. Skubiai nėręs iš banko, plėšikas sėdo į juodą džipą ir dingo.
Dar po poros metų plėšikai buvo įsisukę į Taupomojo banko Viniaus skyrius. Čia per pusmetį buvo apiplėšti 4 skyriai, nusikaltėliai pagrobė apie 100 000 litų. Jie buvo sugauti ir nuteisti.
Signalizacija nesudirbo
2003-iųjų spalio mėnesį gan išradingai buvo apiplėštas "Hansabanko" Priekulės skyrius. Pirmadienį į banką sugrįžę tarnautojai neteko amo, pamatę išgriautą pastato rūsio sieną, paslaptingai atrakintą ir ištuštintą seifą. Dingo 124 503 litai, 2245 eurai, 1411 JAV dolerių. Į pinigų saugyklos patalpą, kuroje stovėjo seifas, nusikaltėliai pateko, rūsio mūro sienoje išgriovę 39 centimetrų pločio ir 31 centimetro aukščio angą. Pro ją ir pralindo nestambus žmogus. Vagims teko gerai pasidarbuoti, nes sienos storis toje vietoje 28 centimetrai.
Pradėjus tirti šį nusikaltimą, paaiškėjo, kad nusikaltėliai turėjo gerai žinoti seifo stovėjimo vietą. Pirmiausia, įėję į gretimo namo laiptinę, jie atidarė nenaudojamų sandėliukų duris. Iš čia kopėčiomis nusileido į namo rūsį ir laužtuvu išgriovė mūrinę sieną. Dirbta buvo taip atsargiai, kad nesuveikė signalizacija - nei judesio, nei virpesių davikliai. Iš pradžių buvo sulaikyti du įtariamieji, gyvenantys tame pačiame pastate, kuriame įsikūręs bankas, tačiau po kelių dienų vyrai buvo paleisti. Tikrųjų plėšikų pėdsakai dingo lyg į vandenį.
Pinigų panoro apsaugininkas
Daug geriau sekėsi išaiškinti vokiečių bako "Vereins und Westbank" Vilniaus filialo seifų ištuštinimą. Šis amžiaus apiplėšimu pavadintas nusikaltimas buvo išaiškintas per rekordiškai trumpą laiką - 30 valandas. 2004 metų rugpjūčio 10 dienos rytą, kai į banko pastatą Palangos gatvėje dar tik rinkosi darbuotojai, tarnybinėse patalpose su porininku budėjęs apsaugos darbuotojas Pavelas Kobecas netikėtai elektroško įtaisu apsvaigno savo porininką ir į banką įsileido savo bendrininką - lietuvį, tarnaujantį Prancūzijos svetimšalių legione, Giedrių Kvedaravičių. Plėšikai nusileido į rūsį, ir grasindami pistoletais, privertė banko darbuotojus atrakinti pinigų saugyklą, kur tik išvakarėse buvo sukrauta apie 2 milijonus litų. Nusikaltėliai pinigus susikrovė į kelis maišus ir sėdę į seną automobilį išvažiavo. Netrukus jie persėdo į kitą automobilį ir dingo. Kol vyko operacija "Voratinklis", banko plėšikai prasėdėjo konspiraciniame bute.
Kitą dieną G. Kvedaravičius buvo sulaikytas, kai ruošėsi skristi į Amsterdamą. Nei jokio didesnio bagažo, nei stambesnės pinigų sumos sulaikytasisi neturėjo, tačiau prisipažino dalyvavęs banko apiplėšime ir nurodė konspiracinio buto adresą. Tuo pačiu metu buvo sulaikytas ir P. Kobecas. Buvo surasti ir pagrobti pinigai. Už šį nusikaltimą P. Kobecas buvo nuteistas 5 metams, o G. Kvedaravičius - 4 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo.
Plėšikai sulaikyti, pinigai - dingo
Apie panašius apiplėšimus užsienyje mes net nesužinome, nes jų tūkstančiai. Paprastai mus pasiekia žinios tik apie pačius didžiausius bankų apiplėšimus.
Štai 2005-aisiais iš Brazilijos centrinio banko vagys pavogė apie 65 milijonus dolerių. Į banką jie pateko išsikasę 80 metrų ilgio tunelį. Nesukėlę aliarmo, jie sugebėjo išsigabenti 13,5 tonos banknotų. Plėšikai tunelį kasėsi iš gretimo pastato, kuriame jie buvo įkūrę fiktyvia sodininkystės bendrovę, todėl, nesukeldami jokio įtarimo, jie galėjo atvirai gabenti žemes. Tunelis buvo kasamas 4 metrų gylyje ir klojamas plastmasės plokštėmis. Jame buvo įvesta elektra, sudėtos grindys. Tai vienas iš didžiausių banko apiplėšimų pasaulyje.
Jį pranoksta tik Londono Naitsbridžo rajone 1987 metais įvykdytas apiplėšimas, per kurį buvo pagrobti 72 milijonai dolerių. Londone du vyrai, užėję į pinigų saugyklos centrą, paprašė išsinuomoti seifą. Kai tik jiems buvo parodyta, kur yra saugykla, užpuolikai išsitraukė ginklus ir ten buvusiems apsauginiams uždėjo antrankius. Vagys iškabino gatvėje ženklą, kad saugykla laikinai uždaryta, o patys išlaužė seifus ir susikrovę pinigus dingo. Šis nusikaltimas buvo išaiškintas pagal pirštų atspaudus. Italas Valerio Viccei ir bendrininkai po ilgai trūkusio sekimo buvo sulaikyti ir nuteisti. Buvo sulaikyti arba žuvo ir Brazilijos banko plėšikai, tačiau didesnė pinigų dalis dingo.
