Aleksandras Lukašenka, kovo 19-ąją pasiskyręs Baltarusijos prezidentu, po rinkimų ilgam dingo. Būta daug spėlionių, kas jam nutiko. Gal širdis neatlaikė, gal protas. Lukašenkos psichinė sveikata daug kam kėlė ir kelia abejonių.
Prieš keletą metų Gardino gydytojas Dmitrijos Ščigelskis atrado ir Vakaruose paskelbė duomenis, kad dar 1976-aisiais sovietiniai psichiatrai domėjosi Lukašenka, kadangi paprašė Mogiliovo srities partijos sekretorius. Mat jaunas pedagoginio instituto absolventas Lukašenka kreipėsi į partinius organus ir pareikalavo, kad būtų paskirtas kolūkio pirmininku. Jo argumentai buvo tokie: esu kilęs iš kaimo ir galiu kokį tik norit ūkį padaryti pirmaujantį. Daktarai tada esą nustatė, kad Lukašenka yra psichopatas.
Aišku, būtų labai komiška, bet komiška pagal Šekspyrą, jeigu Baltarusijos prezidentui tuojau pat po vadinamųjų „rinkimų“ būtų tekę užvilkti tramdomuosius marškinius, nes, kaip sakoma, jam galvoj negerai. Būtų smagu pažiūrėti į režimo pakalikus, nežinančius, ką čia toliau daryti. Pagal Šekspyrą, – ir tai jau ne komedija, – Lukašenką turėtų pribaigti jo artimiausios aplinkos žmonės. Nes juk negalima tokio nei žmonėms parodyti, nei gyvo palikti. Na, širdies smūgis ar dar kas nors.
Aišku, spekuliacijos dėl Lukašenkos sveikatos baigsis tą pačią akimirką, kai jis pasirodys viešumoje.
Tačiau, net jei ir pasirodys žmonėms, tai jau nebebus senasis „Batjka“. Kol Lukašenka slapstėsi, nuaidėjo į jį paleistas šūvis. Kadangi buvo šauta ne iš pistoleto, o iš dujų vamzdžio, tai ir pataikyta, matyt, ne vien į Lukašenką, bet į jo režimą. Kontrolinį šūvį į Baltarusijos prezidento galvą paleido Vladimiras Putinas. „Gazprom“ balandžio 30-ąją pareiškė, kad nuo 2007-ųjų Baltarusija mokės už dujas europinėmis kainomis. Skaityk, galas Baltarusijos ekonominiam modeliui, pasakytų mūsų Seimo pelės.
Apie tai, kad Putinas pasmaugs Lukašenką, perspėjo ne vienas analitikas. Putinas yra dujų vamzdžio ūkvedys prie „šauniojo septyneto“, vadinamųjų G7 grupės valstybių, prie kurių Rusija yra prisiplakusi kaip nevisavertė aštuntoji. Šįmet Peterburge vyks tų septynių ir jų ūkvedžio susitikimas. Lyg tyčia prieš pat Baltarusijos prezidento rinkimus JAV oficialiu lygiu pasigirdo kalbos, kad reikia taikyti sankcijas toms bendrovėms, kurios investuoja Irane daugiau nei 20 mln. dolerių per metus. Tokios yra Rusijos „Gazprom“ ir „Lukoil“. Kam Putinui tas vargas su Lukašenka, jeigu vienintelis jo, vis dar Rusijos prezidento, tikslas yra išnykti tarp verslo ir politikos pensininkų. Kas Putinui ta Rusija ir jos problemos? Berlusconis ir Schroederis jam draugai.
Putinui, žinoma, apmaudu, kad pastaruoju metu JAV vis įkiša Rusijos prezidento snukelį į, taip sakant, jo paties... pėdsakus. Antai amerikiečiai paprašė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija ištirtų pranešimus dėl to, kad JAV puolimo prieš Iraką išvakarėse rusai perdavė Saddamui Husseinui nemažai žvalgybinės medžiagos. Arba, žiūrėk, JAV laikraščiai parašė, kad „negras“, kuris sukurpė Putinui ekonomikos mokslų kandidato disertaciją, nuplagijavo amerikiečių autorius. Sunku Putinui. Bet dar sunkiau Lukašenkai. Užtat Plechanovo akademijos absolventas Viktoras Uspaskichas gali pasiguosti, kad pateko į tą pačią „mokslininkų“ šutvę, kaip ir Rusijos prezidentas.
www.lrt.lt
