Artėjant naujiems Seimo rinkimams, tarp politikų ėmė sklandyti idėja vėl keisti Parlamento rinkimų tvarką - grąžinti antrąjį balsavimo turą, rašo dienraštis "Respublika".
Tokią galimybę svarstys praėjusią savaitę Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kuri iki pavasario turi parengti pluoštą savivaldos ir Seimo rinkimų, taip pat politinių partijų finansavimo įstatymų pataisų.
Dabar galiojanti Seimo rinkimų sistema buvo įvesta 1996-2000 metų Parlamento kadencijos pabaigoje, tuometinės valdančiosios konservatorių daugumos pastangomis.
Tuomet buvo panaikinta iki tol egzistavusi antrojo rinkimų turo vienmandatėse apygardose galimybė ir numatyta, kad vienmandatėse apygardose rinkimai vyksta per vienintelį balsavimą. Vienintelė sąlyga, kad rinkimai vienmandatėse apygardose būtų laikomi įvykusiais - paliktas iki tol galiojęs 40 proc. visų esančių sąrašuose rinkėjų aktyvumo reikalavimas. Pakeitus sistemą, įteisinta, kad rinkimų vienmandatėje apygardoje laimėtojas nustatomas paprasta dalyvavusiųjų rinkimuose piliečių balsų dauguma.
Šie rinkimų tvarkos pakeitimai sukėlė itin karštas rinkėjų pasitikėjimą praradusių konservatorių ir naująja valdžia tapti pretendavusios opozicijos grumtynes, į kurias buvo įsitraukęs net ir tuometinis prezidentas Valdas Adamkus. Jis vetavo šias pataisas, tačiau jo veto buvo atmestas.
Konservatorių oponentai tuo metu teigė, kad tokiu būdu konservatoriai tikisi vienmandatėse apygardose atsilaikyti dėl savo tradicinio ir stabilaus elektorato, o jų oponentu elektoratas netektų galimybės mobilizuotis antrajame ture. Tačiau 2000 metais į Seimą pateko tik vienas rinkimus vienmandatėje apygardoje laimėjęs konservatorius - dabartinis Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas.
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad artėjant šios Seimo kadencijos pabaigai, idėja vėl keisti Seimo rinkimų sistemą ėmė sklandyti tarp dabartinių parlamentarų. Šį klausimą jau suskubo nagrinėti abi valdančiosios partijos - socialliberalai ir socialdemokratai.
Praėjusį antradienį tokia galimybė buvo svarstoma Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakcijos valdybos posėdyje, o trečiadienį - Socialliberalų partijos prezidiumo posėdyje.
Ketvirtadieni vykusiame Seimo valdybos posėdyje buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėtų parengti pluoštą įvairių pataisų trims įstatymu paketams - Vietos savivaldos ir Seimo rinkimų, Politinių partijų finansavimo ir politinių kampanijų finansavimo. Visos pataisos turi būti parengtos iki kitų metų kovo pradžios.
Šiai grupei vadovauja Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, o jo pavaduotoju paskirtas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Grupėje yra visų Seimo frakcijų ir Mišrios parlamentarų grupės atstovai.
Formalus pretekstas aukščiausiu politiniu lygiu svarstyti idėją dėl antrojo Seimo rinkimų turo grąžinimo - dar nuo šios vasaros pradžios Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete gulinčios Liberalų ir centro frakcijos nario Virginijaus Martišausko parengtos Seimo rinkimu įstatymo pataisos.
Jos numato, kad tuo atveju, jei vienmandatėje rinkimų apygardoje nepasiekiamas 40 proc. rinkėjų aktyvumas, rengiamas pakartotinis balsavimas, kurio metu laimėtojas nustatomas paprasta balsų dauguma. Ši pataisa buvo pateikta dar birželį.
Vienas iš Socialliberalų partijos vadovų, Seimo vicepirmininkas Artūras Skardžius "Respublikai" teigė, jog tokią idėją partiją svarstyti paskatino ne vieno opozicijos atstovo siūlymas, o "pačios partijos motyvacija".
"Tai kilo tiek iš pačios mūsų partijos, tiek iš valdančiosios daugumos. Pagrindinis dalykas - tai, kad į šį Seimą pateko daug politikų, turinčių labai mažos rinėjų dalies pasitikėjimą - kai kurie vienmandatėse apygardose buvo iš karto išrinkti vos keliolikos procentų balsuotojų dėka. Todėl galimybę grąžinti antrąjį turą reikėtų svarstyti, pavyzdžiui, dėl to, kad į kitą Seimą nepatektų daug politinių marginalų", - sakė A.Skardžius.
Paaiškėjo, kad nuomonę šiuo klausimu yra pakeitę ir konservatoriai.
"Jei tokia idėja butų oficialiai svarstoma, aš būčiau linkęs pritarti. Tuo metu, kai keitėme rinkimų tvarką, buvo daromi skaičiavimai, kurie buvo konjunktūriniai ir, kaip pasirodė vėliau, neturėjo realaus pagrindo", - tikino konservatorių lyderis Andrius Kubilius.
Pasak Seimo nario, antrasis rinkimų turas leistų išsiaiškinti tikruosius kovos vienmandatėse apygardose laimėtojus, kurie turėtų realią didžiosios rinkėjų dalies paramą.
Tačiau A.Paulausko vadovaujamos darbo grupės nariu tapęs socialdemokratas Justinas Karosas teigė, kad jo frakcijos vadovybė kol kas nepritaria radikaliam Seimo rinkimų sistemos keitimui.
"Nežinau, kaip gali apsispręsti visa frakcija, tačiau valdybos posėdyje mes šios idėjos nepalaikėme. Nereikia painioti žmonių ir sulig kiekvienais rinkimais kaitalioti tvarkos. Taip, mes buvome prieš konservatorių vykdytą rinkimų tvarkos pakeitimą, tačiau pirmiausia dėl to, kad tai darė konservatoriai. Dabar jau atsikvošėjome", - sakė J.Karosas.
Didžiausios opozicinės Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis teigė esąs kategoriškai nusiteikęs prieš naują Seimo rinkimų tvarkos keitimą.
"Matome, kad valdančioji dauguma ir vėl neatsispiria pagundai pakoreguoti rinkimų sistemą savo naudai. Tikriausiai ji bijo, kad prieš pat rinkimus paaiškės, jog didesnes galimybes surinkti daugiau rinkėjų balsų turi opozicinės jėgos, todėl antras turas būtų ne pro šalį kaip galimybė pamėginti mobilizuoti kairiąsias jėgas. Todėl mano nuostata vienareikšmiška. Tiek jau buvo kaitaliojimų, kad laikas pasakyti: "Šalin rankas nuo rinkimų įstatymų". Nejau nėra kitų, svarbesnių problemų?", - teigė opozicijos lyderis.
VRK vadovas Z.Vaigauskas taip pat teigė nematąs prasmės keisti rinkimų tvarką.
"Komisijos pozicija šiuo klausimu paprasta - dėl to turi apsispręsti patys politikai", - pabrėžė jis.
Pasak Z.Vaigausko, tiek ankstesnė, tiek dabartinė sistema turi savų trūkumų.
"Senoji, reikalavusi, kad kandidatas per pirmąjį turą laimėtų rinkimus surinkęs ne mažiau kaip 50 proc. visų balsavusiųjų balsų, buvo labai radikali ir dėl to antrasis turas vykdavo beveik absoliučioje daugumoje apygardų. - Dabartinė, leidžianti rinkimus laimėti net labai mažai nuo bendro rinkėjų skaičiaus balsų surinkusiems kandidatams, kelia atstovavimo teisėtumo klausimą", - aiškino VRK vadovas.
Z.Vaigauskas teigė manąs, kad tuo atveju, jei būtų apsispręsta įvesti antrąjį turą, pirmajame reikėtų nustatyti minimaliausią rinkėjų aktyvumo barjerą. Tokiu atveju antrąjį turą reikėtų rengti tik keliose pačiose neaktyviausiose rinkimų apygardose.
BNS
