Istorija
„Depeche Mode“ – Dave‘as Gahanas, Martinas Gore ir Andy Fletcheris – yra unikali grupė. Beveik 25 metus šie muzikantai kuria nusistovėjusias taisykles laužančią muziką, kuri įkvėpė ne vieną kartą muzikantų. Kas lemia neblėstantį „Depeche Mode“ populiarumą?
Nuo 1981m. pasaulyje nupirkta daugiau nei 70 milijonų grupės albumų, tačiau „Depeche Mode“ iki šiol sugebėjo išsaugoti tai, kas būdinga „neformato“ kolektyvams. Jie vis dar turi tai, dėl ko nusižudytų daugelis šiuolaikinių superžvaigždžių. „Augdami mes visada domėjomės panko (punk) ir indie stilių muzika ir panašiomis idėjomis. Tiesą sakant, mums buvo leista eiti į priekį ir mokytis. Esame labai laimingi, turėdami tokią didžiulę armiją gerbėjų, kurie atleido mums už neįprastus bei keistus įrašus“, – sako A. Fletcheris. Tikslaus atsakymo nežino ir M. Gore: „Aš negaliu paaiškinti, kodėl mes taip ilgai esame populiarūs. Gali būti, jog taip yra dėl to, kad mes „nesutelpame“ į kurią nors vieną muzikos pakraipą“. Grupės vokalistas D. Gahanas iki šiol jaučia alkį iššūkiams: „Man patinka iššūkiai... Aš vis dar noriu, kad tai būtų iššūkiu. Kitaip nebūtų prasmės ką nors daryti?“
„Depeche Mode“ per ketvirtį amžiaus pardavė per 70 milijonų įrašų, tačiau iki šiol jos muzika skamba taip, lyg klausytumėtės naujos grupės. Įpusėjus muzikavimo kartu trečią dešimtmetį – tai primena fantastiką.
„Depeche Mode“ yra elektroninės muzikos grupė, susikūrusi 1980 m. Basildono mieste, Anglijoje. Galima drąsiai teigti, kad tai ilgiausiai gyvuojantis ir pats sėkmingiausias iš new wave ir new romantic muzikos stilių eroje gimusių kolektyvų. „Depeche Mode“ ir šiandien yra viena populiariausių elektroninės muzikos grupių pasaulyje. Šiuo metu grupėje yra trys nariai: Martinas Gore (pagrindinis dainų autorius, gitaristas, klavišininkas ir vokalistas), Davidas Gahanas (pagrindinis vokalistas ir dainų autorius), Andrew Fletcheris (klavišininkas ir vadybininkas)
Pradžia
„Depeche Mode“ istorija prasidėjo 1976 m., kai Vince‘as Clarke‘as ir Andrew Fletcheris grojo grupėje, žinomoje „No Romance In China“ pavadinimu. Nepasisekus išpopuliarėti, po trejų metų V. Clarke‘as įkūrė naują grupę „French Look“, kurios sudėtyje jau buvo Martinas Gore. 1980m. į grupę įsiliejus vokalistui Davidui Gahanui gimė „Depeche Mode“. Pavadinimą muzikantai „pasiskolino“ iš vieno prancūziško madų žurnalo: nors „Dép?che-mode“ reiškia „mados atsinaujinimą“ ar „mados naujienas“, daugeliui šis terminas tapo „greitos mados“ sinonimu.
Grupę netrukus pastebėjo įtakingas vadybininkas Danielis Milleris, valdantis nemažiau įtakingą nepriklausomą įrašų kompaniją „Mute“. Nors abi pusės dėl bendradarbiavimo buvo sutarusios tik žodžiu, 1981m. pasirodė pirmasis „Depeche Mode“ studijinis albumas „Speak And Spell“. Netrukus Vince‘as Clarke‘as paliko grupę ir užsiėmė kitais projektais, iš kurių labiausiai išgarsėjo „Yazzoo“, „The Assembly“ ir „Erasure“.
Pasitraukus V. Clarke‘ui, pagrindiniu „Depeche Mode“ dainų autoriumi tapo M. Gore. Antrasis grupės albumas „A Broken Frame“ buvo išleistas muzikantams esant trise. Koncertuose jiems talkino Alanas Wilderis, oficialiai „Depeche Mode“ nariu tapęs įrašinėjant 1983 m. pasirodžiusį albumą „Construction Time Again“. Nors šis muzikantas sukūrė keletą grupės dainų, pagrindiniu jo darbu buvo technikos priežiūra ir prodiusavimas.
9-ojo deš. viduryje „Depeche Mode“ pradėjo greitai populiarėti Europoje, ypač Vokietijoje. Netrukus buvo pavergtos ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Didžiulės sėkmės sulaukė pirmasis grupės transatlantinis hitas „People Are People“. 1986 m. albumas „Black Celebration“, išsiskyręs niūriomis nuotaikomis ir „tamsiu“ elektroninės muzikos skambesiu, pasirodė pačiu laiku, nes pasaulyje žaibišku greičiu populiarėjo vadinamoji gotų kultūra.
Tais pačiais metais „Depeche Mode“ pradėjo bendradarbiauti su bene geriausiu muzikos pasaulio fotografu ir režisieriumi Antonu Corbijnu. Pradėjęs nuo dainos „A Question Of Time“ vaizdo klipo, A. Corbijnas su muzikantais dirba iki šių dienų. Būtent jis sukūrė išskirtinį „Depeche Mode“ įvaizdį – pradedant albumų viršeliais, grupės narių fotosesijomis ir baigiant vaizdo klipų ir muzikos filmų režisavimu. A. Corbijjnas dirba ne tik su „Depeche Mode“, bet ir su daugeliu kitų pirmo ryškumo muzikos žvaigždžių – „U2“, „Joy Division“, „Front 242“, Bryanu Adamsu, „Nirvana“ ir „Brainstorm“.
„Depeche Mode“ populiarumas apogėjų pasiekė 1987 m., kai albumas „Music For The Masses“ tiesiogine prasme pavergė mases muzikos mėgėjų. Po metų grupė surengė neregėtos sėkmės gastroles po JAV, kurios buvo įamžintos dvigubame koncertiniame albume „101“. Po 100 koncertų „Depeche Mode“ užsitarnavo teisę į poilsį. Grupės dainų autorius M. Gore pauzę išnaudojo solinio minialbumo „Counterfeit EP“ įrašams.
Naują erą grupės atvertė Milane įrašyta daina „Personal Jesus“. Singlui įtakos turėjo Amerikos kantri muzika, jis buvo sensacingai reklamuojamas: dienraščiuose spausdinamų asmeninių skelbimų skiltyje pasirodė reklama su telefono numerio adresatu „Your Personal Jesus“. Paskambinus nurodytu telefono numeriu ragelyje pasigirsdavo „Depeche Mode“ dainos ištrauka.
1990 m. pradžioje grupė išleido iki šiol sėkmingiausią savo singlą „Enjoy The Silence“, tapusį „Depeche Mode“ vizitine kortele. Ši daina buvo įvertina „Brit Awards“ ceremonijoje, ji pelnė „Best Single“ apdovanojimą. Netrukus pasirodęs albumas „Violator“ daugelio muzikos kritikų vadinamas brandžiausiu „Depeche Mode“ darbu, kurį lydėjo žaibišku visų bilietų pardavimu išgarsėjusios „World Violation Tour“ gastrolės. Išaušus 1991 m. „Depeche Mode“ buvo atsidūrusi tarp pačių populiariausių pasaulio grupių.
Neketindami užmigti ant laurų, „Depeche Mode“ ryžosi radikaliai atnaujinti savo muzikos skambesį. 1993m. išleistas albumas „Songs Of Faith And Devotion“ buvo didelis žingsnis į priekį, užkėlęs grupę į perkamiausių albumų sąrašo viršūnę abiejose Atlanto pusėse. Įprastus klavišinius instrumentus ir sintezatorius užgožė iki šiol grupei neįprasti gitarų rifai. Muzikantų instrumentų arsenalą papildė ir tikri mušamieji, kuriais grojo A. Wilderis. Dideliais hitais tapo singlais išleistos albumo dainos „I Feel You“, „Walking In My Shoes“ ir „Condemnation“. Albumas buvo pristatytas varginančiose ir ilgose gastrolėse „Devotional Tour“, kurios tęsėsi net 14 mėn. Turo metu tarp muzikantų prasidėjo nesutarimai. Nepatenkintas savo vaidmeniu iš „Depeche Mode“ pasitraukė A. Wilderis, tačiau daugiausiai asmeninio pobūdžio problemų kilo D. Gahanui. Vokalistas iš Esekso persikraustė gyventi į Los Andželą, išsiskyrė su žmona, antrą kartą vedė tatuiruočių gausa garsėjančią amerikietę, vėl išsiskyrė ir mėgino nusižudyti. Pražūtingas muzikanto potraukis narkotikams tapo nevaldomas 1996 m., kai D. Gahanas buvo atsidūręs ties mirties riba. Išsamiame interviu, kurį išspausdino muzikos savaitraštis „New Musical Express“, atlikėjas prisipažino, kad nugalėti narkotikus vertė siekimas pratęsti grupės istoriją.
Daug kam netikėta buvo tai, kad jau po metų išleistas „Depeche Mode“ albumas „Ultra“ buvo sėkmingas ne tik komercine, bet ir kūrybine prasme. Itin didelės sėkmės sulaukė grupės dainos „Barell Of A Gun“ ir „It‘s No Good“. Po chronologiško geriausių singlų rinkinio „Singles 86>98”, „Depeche Mode“ renesansą tęsė 2001m. albumas „Exciter“, vadinamas vienu iš stipriausių įrašų grupės istorijoje. Po koncertinio turo, kurio metu „Depeche Mode“ grojo ir Lietuvoje, Vilniaus Vingio parke, abu grupės lyderiai išleido solinius albumus – D. Gahanas debiutavo su „Paper Monster“, o M. Gore pristatė antrą dainų versujų rinkinį „Counterfeit“. Trečiasis grupės narys A. Fletcheris laisvą laiką išnaudojo įkurdamas nuosavą įrašų kompaniją „Toast Hawaii“.
„Depeche Mode“ šiandien
Milijonams grupės gerbėjų laukiant naujojo albumo, įrašų kompanija „Mute“ išleido gastrolių DVD „Devotional“, o 2004 m. muzikos parduotuves pasiekė įtakingų šokių muzikos diskžokėjų ir prodiuserių remiksuotų „Depeche Mode“ dainų rinkinys „Remixes 81-04“, kurio dėka naujam gyvenimui buvo prikeltas klasikinis grupės hitas „Enjoy The Silence“, kurį remiksavo garsusis klubinės muzikos atstovas Timo Maasas ir Mike‘as Shinoda (grupės „Linkin Park“ vokalistas, klavišininkas ir gitaristas). Nerimą ištikimiausiems gerbėjams sukėlė 2005m. rugsėjo 5d. BBC radijo stoties „Radio 1“ transliuotas interviu, kuriame M. Gore patvirtino, kad jis skiriasi su žmona.
Laukimas baigėsi 2005 m. spalio viduryje, kai pasirodė vienuoliktas „Depeche Mode“ studijinis albumas „Playing The Angel“. Naująsias grupės dainas prodiusavo Benas Hilleris, o albume pirmą kartą per pastaruosius 15 metų pateko ne M. Gore parašytų dainų. Net trijų kūrinių autoriumi yra vokalistas D. Gahanas, kurio plunksnos meistriškumą gerbėjai ir kritikai galės įvertinti jau greitai – trečiuoju singlu taps jo sukurta daina „Suffer Well“.
Albumą pristatė singlas „Precious“, kurio vaizdo klipas anksčiau laiko ir nelegaliai atsidūrė internete (policija areštavo nelegalia veikla įtariamą Lenkijos gyventoją). Pernai lapkritį Šiaurės Amerikoje prasidėjo „Depeche Mode“ pasaulines gastroles „Touring The Angel“, kurios 2006 m. sausį persikėlė į Europą.
Remiantis neoficialiais pranešimais, šių metų pabaigoje bus išleistas geriausių „Depeche Mode“ kūrinių rinkinys iš „Best Of“ serijos. Įrašų kompanija „Mute“ patvirtino ketinimus iš naujo išleisti visus grupės albumus, kurių skambesys bus atnaujintas pritaikant naujausias skaitmenines technologijas. Be to, gerbėjų laukia ir šiuo metu vykstančių gastrolių „Touring The Angel“ DVD.
2006 m. kovo 18 d. „Depeche Mode“ koncertuos „Siemens“ arenoje, Vilniuje.
„Depeche Mode“ albumai
Įrašyti studijoje:„Speak & Spell“ (1981 m.)„A Broken Frame“ (1982 m.)„Construction Time Again“ (1983 m.)„Some Great Reward“ (1984 m.)„Black Celebration“ (1986 m.)„Music for the Masses“ (1987 m.)„Violator“ (1990 m.)„Songs of Faith and Devotion“ (1993 m.)„Ultra“ (1997 m.)„Exciter“ (2001 m.)„Playing the Angel“( 2005 m.)
Įrašyti koncertuose:„101“ (1989 m.)„Songs of Faith and Devotion Live“ (1993 m.)
