Liepos 1-oji - diena, kai galima nukelti ranką nuo kompiuterio klaviatūros, į šalį padėti pieštuką, „pamiršti“ nuvykti į statybų aikštelę ir... Profesinės šventės dieną gyvenimas sukasi aplink Jos Didenybę Architektūrą - įvairiuose Lietuvos miestuose vyksta architektūrinės parodos, konferencijos, ekskursijos, eisenos, kiti renginiai. Tarptautinę architektų dieną Lietuvos architektai šiemet paminėjo jau 11-ąjį kartą iš eilės.
Blanki paroda neatspindėjo realybės
Tarptautinė architektų diena giliausias tradicijas puoselėja Kaune - jame nuo 1994-ųjų rengiamos architektūrinės parodos, konferencijos, vyksta tradicinis piknikas prie Pažaislio ąžuolo. Jau 9 metus skelbiamas ir Kauno krašto „Metų architektas”.
Kauno architektų namuose šiemet gausiai susirinkusius cecho brolius su profesine švente pasveikino ir kūrybinio džiaugsmo palinkėjo Lietuvos architektų sąjungos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Pempė. Miesto savivaldybės pareigūnas Povilas Kuprys sakė supratęs, kad architektūra - viena pačių gražiausių profesijų, svajones padedanti paversti realybe. Kasmetinės parodos atidarymo neformalią atmosferą kaitino ir nepriekaištingas džiazo pamušalas: Leonidas Šinkarenko, Arvydas Jofė, Vytautas Labutis.
Kasmetinei Kauno architektų parodai „Geriausias metų projektas“ šįkart darbus pateikė tik 16 architektų kolektyvų. Iš viso pristatyti 36 kūriniai, iš kurių architektūrinių realizacijų - mažiau nei pusė. Tai anaiptol netiksliai atspindėjo mieste juntamą statybinį pakilimą. Darbus pateikusių 7 Kauno technologijos universiteto ir VDA Kauno dailės fakulteto architektūros studentų darbai užėmė bemaž pusę ekspozicijos ploto.
Kauno krašto architektų parodai-konkursui pateiktus darbus vertino tapytoju Arvydu Žalpiu sustiprinta architektų vertinimo komisija - Gražina Janulytė-Bernotienė (pirmininkė), Audrys Karalius, Kęstutis Pempė, Dalius Šarakauskas. Šįkart išskirti 5 projektų autoriai.
Visuomeniškos architektūros badas
Geriausia visuomeninės architektūros realizacijos autore šiemet pripažinta architektė Asta Kiaunienė, kartu su konstruktoriumi V. Čistovu suprojektavusi jaukią ir šiuolaikišką bendrojo lavinimo mokyklą Kauno priemiestyje Lapėse. „Šis tiek architektūrine, tiek socialine reikšme svarbus kūrinys žavi saiku ir moterišku subtilumu“, - „Statybų pilotui“ pažymėjo G. Janulytė-Bernotienė. Naujos statybos statinių kategorijoje taip pat buvo nominuoti firmos „Lemora“ administracinis pastatas (arch. R. Raslavičius) ir individualus gyvenamasis namas Vičiūnuose (arch. Š. Kiaunė, A. Kiaunienė).
Architektai Mantas Mickevičius, Rimas Adomaitis ir Gintautas Natkevičius geriausiais pripažinti rekonstrukcijos kategorijoje. Pagal jų projektą rekonstruotame viename pramoninių Jonavos gatvės pastatų įrengtos firmos „Pentacom“ administracinės ir sandėliavimo patalpos.
Spalvingasis laisvalaikio ir pramogų centras „Oazė“ geriausia 2005-ųjų interjero realizacija Kauno krašte tapo bemaž be konkurencijos. Jo autoriai architektai Audra Kaušpėdienė, Rūta Dambrauskaitė, Virginija Rimkienė, Arūnas Kavaliauskas ir dizaineris Gintautas Kažemėkas jau yra spėję įsitikinti savo objekto sėkme ir gyvenime.
Įvertinta drąsa, pagerbta patirtis
Jaunų architektų - buvusių kauniečių - kolektyvas „Punktas“ (arch. A. Audėjaitis, V. Biekša, M. Kanevičius, R. Kilčiauskas, M. Nagelė, A. Skiezgelas) šįkart nepasikuklino su Kauno krašto architektais pakonkuruoti koncepcijų plotmėje. Bandymas pavyko - jo Maskvos kultūros ir informacijos centro Vilniuje konkursinis projektas pripažintas geriausia metų architektūrine koncepcija. Architektai įkvėpimo ieškojo brangenybių skrynelių miniatiūrose ir auksu spindinčiame Maskvos siluete. G. Janulytei-Bernotienei šis darbas imponavo gaiviu architektūriniu sumanymu, kuriame šiuolaikiškomis priemonėmis (tinkliniu aukso apvalkalu) perteikiamas senosios rusų architektūros (cerkvės su aukso „svogūnais”) įvaizdis.
Šioje kategorijoje taip pat konkuravo spaustuvės „Kopa“ multifunkcinis kompleksas „Kopa-kiemas“ (arch. V. Adomavičius, V. Vyšniauskienė, V. Baltus) ir konceptualus darbas „Kaip yra ir kaip gali būti“ (arch. J. Birgelytė, D. Sodeika, G. Karanauskas).
Architektas Alfredas Paulauskas apdovanotas už architektūros nuoseklumą. Garbingo amžiaus architektas ilgą savo darbų sąrašą neseniai papildė prekybos salonu „Ginalas“ Kazlų Rūdoje (konstr. A. Končius). „Architektūros meistras skeptikams įrodė, kad visą gyvenimą galima dirbti profesionaliai ir neatsiliekant nuo laiko“, - „Statybų pilotui“ pažymėjo G.Janulytė-Bernotienė.
Neliko nepastebėti ir architektūros studentai, gavę po specialų diplomą.
Ramūnas Raslavičius - metų architektas
Vis dėlto neabejotinai didžiausia kasmetinės Kauno krašto architektų šventės intriga - kas taps „Metų architektu“. Šis garbingas vardas už nuoseklią ir elegantišką architektūrą šiemet suteiktas kylančiai Kauno architektūros žvaigždei Ramūnui Raslavičiui. Jaunas architektas pagerbtas ne už didelių parametrų, bet už solidžias realizacijas: 2 individualūs gyvenamieji namai Vytėnuose ir firmos „Lemora“ administracinis pastatas Technikos gatvėje (Kaunas) byloja akivaizdžią architekto brandą.
R. Raslavičiaus architektūra jau porą metų žavi nuoseklia stilistika ir subalansuota architektonika. Svarbu ir tai, kad visi jo suprojektuoti pastatai išsiskiria užbaigta architektūra, apibendrintais, gerų proporcijų tūriais ir racionalia, tvirta kompozicija. Atrodo, kad šiam architektui tiesiog nėra antraeilių projektų.
R. Raslavičiui atiteko „Metų architekto“ titulą patvirtinantis specialus diplomas ir tradicinė 3333 litų premija, įteikta premijos rėmėjos bendrovės „Iris“.
1997 metais „Statybų piloto“ įkurta premija yra skirta propaguoti aukštą architektūros kokybę ir pažangias idėjas visuomenėje ir tarp pačių architektų. Anksčiau „Metų architektais” yra tapę: E. Barzdžiukas, A. Kančas, D. Šarakauskas, G. ir A. Prikockiai, G. Natkevičius, D. Čiuta, L. Tumynienė ir G. Vieversys, o pernai - V. Adomavičius ir V. Vyšniauskienė.
Nudžiūvęs ąžuolas paveikė nuotaikas
Linksmoji Kauno krašto architektų šventės dalis tradiciškai įvyko Pažaislio vienuolyno pašonėje prie Kauno marių. Šiemet nebuvo pernai kvapą gniaužusių atrakcionų - skraidymo oro balionu, šuolių su guma ar motokroso. Ne itin aistras čia kurstė gana ramūs stalo (šaškės) ar pievos (pasagos mėtymas, šaudymas timpa) žaidimai ir net tradicinis archfutbolas.
Bene pirmą kartą pievelėje neįvyko tradicinės „Architektūros vilkų“ ir „Kylančių žvaigždžių“ komandų rungtynės. Matyt, lūžęs šimtametis Architektų ąžuolas paveikė ir meistrų būseną - pirmalaikiai lūžimai turėjo lemiamos įtakos komandos komplektacijai. Taigi jaunųjų Kauno architektų komandai teko nepaprastai karingai nusiteikusi „Raudonųjų vilniečių” ekipa.
Iš pradžių po gražių M. Jurėno ir T. Kulešos įvarčių 2:1 pirmavę pievos šeimininkai ilgo ir varginančio mačo pabaigoje kiek išsikvėpė ir nebelindo už aikštės vidurio. Pamiške atsėlinusi prieblanda, nepalankios krypties vėjas, negailestingai ištrypta aikštelė ir smulkūs, chaotiški požeminiai smūgiai kauniečiams neleido pademonstruoti kamuolio valdymo technikos ir ilgai treniruotėse gludintų derinių. Tad pralaimėjimas minimaliu skirtumu 2:5 iki dantų ginkluotai sostinės ekipai yra greičiau atsitiktinis, nulemtas nelemtų sutapimų.
LAS pirmininkė G. Janulytė-Bernotienė „Statybų pilotui“ pasiguodė, kad susilpnėjusi renginio organizacija atspindi gana varganą Kauno skyriaus finansinę padėtį. „Mus užspaudė prakiuręs Architektų namų stogas ir kitų buitinių rūpesčių virtinė“, - sakė ji.
Aukštaičių tradicijos nepajudinamos
Jau įprasta, kad Panevėžio architektai liepos 1-ąją didžiausią dėmesį skiria futbolui - kasmet čia vyksta tradicinis architektų ir šventės rėmėjų mačas. Šio Aukštaitijos miesto archfutbolas pasižymi tuo, jog panevėžiečiai vartus tradiciškai patiki moterims, o aikštelėje kovoja iki paskutinio vyro. Po pernykščio taikaus rezultato (tuomet nugalėtojai nepaaiškėjo net po vartininkių muštų baudinių) šįkart vis dėlto fortūna nusišypsojo rėmėjams - 6:5.
Architektų komandos kapitonas V. Klimavičius „Statybų pilotui“ sakė, kad šiemetinė šventė išsiskyrė itin sklandžia organizacija (pagrindinis rėmėjas - vietos firma „Prolana“). Gero oro, Tiltagalių poilsiavietės gamtos ir malonios draugijos dėka ketvirtus metus iš eilės įvykęs Panevėžio architektų piknikas užsitęsė gerokai po vidurnakčio.
Šiaulių architektai profesinės šventės proga jau ketvirtą kartą kolegoms ir profesinės šventės svečiams eksponavo architektūrą. „Doletos“ individualių namų architektūros ir „Knauf“ „Sausosios statybos” parodos šįkart užėmė visą Šiaulių dailės galerijos aukštą. Apie 150 čia susirinkusių Šiaulių architektų ir kitų kultūros veikėjų su Architektų diena pasveikino mesto vicemeras K. Šavinis ir Kultūros skyriaus vadovė P. Bielskienė. Renginio gastronomine dalimi iš širdies pasirūpino bendrovė „Knauf“. Šiaulių LAS’o pirmininko pavaduotojas Šarūnas Sabaliauskas „Statybų pilotui“ sakė, kad apžiūrinėjant architektūrą ir beklausant V. Kamrazerio kolektyvo džiazo bei 4 Panevėžio būgnininkų programos „Afrika bunda“, netruko ateiti vidurnaktis.
Pasak Š. Sabaliausko, tradicinė architektų kelionė šįkart iš liepos 1-osios nukelta į Žolines. Tuomet draugiškas šiauliečių architektų kolektyvas aplankys Estijos miestą Pernu (su „Ruukki“ gamykla), Saremos salą ir Latvijos uostamiestį Ventspilį.
Klaipėda netilpo savyje
Šiemet bene smarkiausiai Architektų diena nugriaudėjo Klaipėdoje. Uostamiesčio architektų šventę sudarė net 3 dalys - rimtoji, kultūrinė ir linksmoji. Rimtajai - seminarui „Kryptis: jūrinis miestas“ - impulsą davė prieš pusmetį uostamiestyje įvykusi konferencija „Neužšąlanti jūra. Baltijos uostamiesčių tapatybė“. LAS Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotoja Ramūnė Staševičiūtė „Statybų pilotui“ sakė, kad šiemet buvo iškeltas esminis klausimas: ar Klaipėda miestas, ar tik uostas.
Seminare apie jūrinį miestą mintimis dalijosi įvairių sričių specialistai - architektai, filosofai, istorikai, sociologai, savivaldybės pareigūnai. „Buvo prieita prie išvados, kad Klaipėdos miesto erdvės turi susisiekti su jūra“, - pažymėjo architektė R. Staševičiūtė.
Liepos 1-ąją Klaipėdos koncertų salės pastatą užėmę architektai atidarė parodą „Klaipėdos architektūra 2004“. Savivaldybės remiamoje parodoje tradiciškai eksponuojami praeitais metais Klaipėdoje suprojektuoti ar realizuoti architektūros projektai. Parodoje nuveiktus darbus pristatė 7 solidūs Klaipėdos architektūros kolektyvai, rėmėjų vėliau apipilti dovanomis.
Linksmoji šventės dalis prasidėjo šventiniu architektų paradu per miestą į Klaipėdos architektų namus. Galiausiai uostamiesčio architektų minia Menininkų kiemelyje susiliejo su Kultūros komunikacijos centro šventės dalyviais, čia pat paminėjusiais savo organizacijos metines. Svarbiausiu architektų šventės baigiamosios dalies akcentu tapo paršiuko kepimas, o nuotaiką palaikyti padėjo gyvos džiazo improvizacijos.
Architektų dienai skirti renginiai šiemet daugiau ar mažiau turiningai vyko visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tik daugiausia cecho brolių turinti sostinė vėl liko tarptautinės architektų šventės nuošalėje.
„Statybų pilotas“
