|Žinia apie tai, kad lig šiol be didesnių avarijų veikęs Lietuvos pilietybės įgijimo mechanizmas, nors ir kartais patepamas, yra ne tik išsiderinęs, bet ir nelegalus, naujienų portaluose praslydo beveik nepastebėta.
O juk 2006-ųjų lapkričio 13-oji ne tik naujosios, bet ir senosios kartos emigrantams tapo savotišku Rubikonu, anksčiau ar vėliau priversiančiu apsispręsti, ar jie sutinka Lietuvoje tapti svetimšaliais.
Ironiška, tačiau nei Lietuvoje, nei emigracijoje gyvenantiems lietuviams tą dieną paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas paties KT interneto svetainėje (www.lrkt.lt) lig šiol vis dar neprieinamas – ji mažiausiai savaitę nepasiekiama. Su juo galima susipažinti skaitmeninėse Konstitucijai prieštaraujančius įstatymus priėmusio Seimo ir juos praktikoje įgyvendinančio Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos valdose.
Prisimindami, kad Lietuvoje Konstitucinio Teismo sprendimų negalima komentuoti – juk tai ne kokie Dievo įsakymai, apie kuriuos gali sakyti savo nuomonę bet kam ir bet kur – jautėmės šiek tiek nejaukiai prašydami „Omni.lt“ pašnekovų pareikšti savo nuomonę apie dvigubą pilietybę lietuviams maksimaliai apribojusį KT nutarimą. Nors pats KT pirmininkas E. Kūris „Omni.lt“ skaitytojams buvo gana plačiai išaiškinęs, kuo KT nutarimų komentavimas skiriasi nuo jų kvestionavimo, gyvenimo Lietuvoje praktika rodo, kad dar vakar abejonių visuomenei nekėlę dalykai vieną pirmadienį apvirsta aukštyn kojom – kaip kad nutiko ir lapkričio 13-ąją.
Jūsų teisė rinktis
Praktinę KT nutarimo reikšmę, apie kurią ko gero būtų įdomu sužinoti emigruoti susiruošusiems Lietuvos piliečiams ir lietuviško paso dėl įvairių priežasčių iki 2006 lapkričio 13 d. nepasiėmusiems užsienio šalyse gyvenantiems lietuviams, išdėstė Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pilietybės reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė.
„Konstitucinis teismas išaiškino, kad dviguba pilietybė, išskyrus atskirus išimtinius atvejus, yra ne-ga-li-ma“, - sakė ji „Omni.lt“. - Jeigu Lietuvos pilietis įgyja kitos valstybės pilietybę, jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.“
Pasak D. Vežikauskaitės, ši nuostata kaip pagrindinė Pilietybės įstatyme buvo visą laiką, tiesiog įstatymo atskiroje dalyje buvo numatyta išimtis, kam pilietybės netekimas yra netaikomas. KT nutarimu 18 straipsnio 2 dalis buvo pripažinta antikonstitucine.
„O joje anksčiau buvo numatyta, kad pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę netaikomas lietuvių kilmės asmenims ir asmenims, kurie turėjo LR pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir jų vaikams, vaikaičiais ir provaikaičiams. Kadangi ta dalis neteko galios, tai dabar taikoma bendroji nuostata – kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybė priėmimo dienos“, - sakė D. Vežikauskaitė.
Užsienyje gyvenantys ir tos šalies pilietybę įgyti siekiantys lietuviai, pasak pašnekovės, nuo šiol turės pasirinkti, kurios valstybės pilietybę jie nori turėti.
Taigi, kaip triumfuojama reklamose, jūsų teisė rinktis. O ką, jei svetimos šalies pilietybę įgiję tautiečiai pasirinks negrąžinti jų turimų tebegaliojančių lietuviškų pasų, su kuriais tvarkyti biurokratinius reikalus Lietuvoje lengviau, nei turint amerikonišką ar švedišką?
Apie tai, kokiais būdais Migracijos departamentas sužino apie antrą pilietybę priėmusius lietuviškai kalbančius svetimšalius, kurių pavardės patenka į LR pilietybės netekusių asmenų biuletenius, pašnekovė nenorėjo plačiau kalbėti. „Labai įvairūs tie būdai. Daugelyje šalių reikalaujama pateikti dokumentą, kad žmogus yra netekęs Lietuvos pilietybės. Ir patys žmonės kai kada praneša. Galioja tarpvalstybinės sutartys“, - sakė D. Vežikauskaitė, pripažinusi, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo Lietuvos pilietybės netekusių asmenų sąrašai bus ilgesni nei iki šiol. Savaime suprantama, kad ir lietuviškų vardų juose bus gerokai daugiau nei rusiškų ar lenkiškų.
Lietuva lietuviams – ne privilegija
Advokatas, Žmogaus teisių instituto stebėjimo pirmininkas Kęstutis Čilinskas sakė nenorįs išsamiau komentuoti KT nutarimo, nes jis buvo paskelbtas pokalbio dieną ir pašnekovas nebuvo spėjęs su juo geriau susipažinti.
„Matote, čia dar yra ir lygybės dalykai, - sakė jis, paklaustas, kokių pasekmių šis sprendimas gali turėti išeivijoje. – Mes galime turėti sentimentų lietuviams, bet galimybę įgyti Lietuvos pilietybę kaip antrąją tada reikia suteikti visiems, turintiems teisę į jos atstatymą – ir rusams, ir žydams, ir lenkams, visiems. Pilietinės teisės negali būti nustatomos tautiniu požiūriu.“
Advokatas pripažino, kad dvigubos pilietybės problema glaudžiai susijusi ir su ekonominiais interesais. „Kokia problemos esmė? Kad su pilietinėmis teisėmis siejasi ir kitos teisės, pavyzdžiui, teisė susigrąžinti turėtą turtą. Čia ko gero dabar yra pagrindinis rūpestis, nemažai užsieniečių dėl to norėtų turėti Lietuvos pilietybę. Tai susiję ne tik su turto grąžinimu, bet ir, pavyzdžiui, galimybe pirkti žemę. Dviguba pilietybė iš tikrųjų yra didelė problema, negalima spręsti to klausimo vien tik emociniu pagrindu, norėdami padėti savo tautiečiams“, - sakė jis.
Pasak K. Čilinsko, už KT nutarimo „stovi ne vienas milijardas litų“. „Kaip bežiūrėtume, viskas atsiremia ne tik į politiką ir teisę, bet ir ekonomiką. Dėl to, kad pažeidžiama konstitucinė nuostata, gali atsirasti ir ekonominės pasekmės“, - sakė jis.
Ar pasikeis teisinė Lietuvos pilietybę iki 2006 m. lapkričio 13 d. priėmusių kitų užsienio valstybių piliečių padėtis? „Pilietybės įstatymo nuostatos nebegalioja nuo tos dienos, kai paskelbiamas KT nutarimas. Bet sprendimai, jeigu jie buvo įvykdyti pagal neteisėtą įstatymą, paliekami galioti. Kitaip kiltų tikra anarchija. Reikėtų viską versti aukštyn kojom, nes labai daug teisės normų pripažįstamos antikonstitucinėmis“, - aiškino advokatas.
„Pirmiausia turėtų rūpėti prezidentui“
Pasak politologo Algio Krupavičiaus, Lietuvos pilietybės institutas nuo pat 1990 m. buvo gana konservatyvus: tik nedaugelis galėjo išlaikyti dvigubą pilietybę, o dabartinis KT sprendimas tokias galimybes dar labiau susiaurino.„Apskritai pasaulyje daug kur gerokai lanksčiau sprendžiami pilietybės klausimai, Lietuva šiuo atveju suka tam tikro uždarumo, konservatyvumo keliu“, - sakė A. Krupavičius.
Pasak jo, 400 tūkstančių ar daugiau emigrantų, pasitraukusių iš Lietuvos po 1990 m., dabar atsidurs prieš dilemą. „Įstojus į ES galimybės įgyti valstybės, kurioje jie gyvena, pilietybę padidėjo, daugelis žmonių legalizuojasi.“ Tačiau dėl geografinio naujosios emigracijos bangos pobūdžio ši problema nėra tokia dramatiška, mano pašnekovas. „Lietuva yra ES narė, ir visos socialinės garantijos, ekonominės teisės Lietuvos piliečiams yra pripažįstamos. Kadangi dabartinė emigracija iš Lietuvos labiausiai remiasi ekonominiais motyvais, tai pilietybė nėra kliūtis konkuruojant kitų šalių darbo rinkoje. Be abejo, yra ir politinių teisių klausimas. Paprastai, išskyrus vietos valdžios rinkimus, emigrantai neturi daugiau teisių. Tad išvykusieji iš Lietuvos, norintys pilnai integruotis į tos visuomenės socialinį, ekonominį ir politinį gyvenimą, be abejonės susidurs su pilietybės klausimu. Tuomet veikiausiai jie rinksis tų šalių pilietybę, atsisakydami Lietuvos“, -sakė A.Krupavičius.
Kokių politinių pasekmių galėtų turėti šis KT nutarimas? „Manau, kad šis klausimas pirmiausia turėtų rūpėti Respublikos prezidentui, nes jis pats patyrė gyvenimą emigracijoje. Tiesa, tuomet jis galėjo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, ir ja pasinaudojęs galėjo dalyvauti prezidento rinkimuose“, - sakė pašnekovas. Pasak A. Krupavičiaus, politinių pasekmių prasme labiausiai tikėtinas scenarijus, kad šalyje atsiras politinių partijų, pasisakančių už platesnius Lietuvos ryšius su naująja ir senąja emigracija, ir jos toliau kels dvigubos pilietybės klausimą.
Pasekmės gali būti skausmingos
Lietuvoje gimęs, po karo JAV gyvenęs ir į nepriklausomą Lietuvą vėl sugrįžęs fizikas ir rašytojas Kazys Almenas, paprašytas išsakyti nuomonę apie KT nutarimą, buvo lakoniškas. „Pritariu. Dėl to, kad pilietybė yra antraeilis dalykas. Svarbu tautybė.“
Paklaustas, ar tai reiškia, kad jo manymu dėl KT sprendimo situacija išeivijoje nepasikeis, K. Almenas neabejojo: „Ne, ne. Aš esu už tautinę priklausomybę. Tauta yra virš valstybės. Ne atvirkščiai. Ne valstybė svarbu, o tauta. Valstybė dažnai gali ir pakenkti. Valstybės iškėlimas virš tautos yra kenksmingas dalykas.“
Žurnalistas, ilgametis „Amerikos balso“ bendradarbis Romas Sakadolskis, prieš porą metų persikėlęs gyventi į Lietuvą, sako turintis dvi pilietybes.
„Turiu dvigubą pilietybę – Amerikos ir Lietuvos, bet mano padėtis yra truputėlį kitokia, nes gimiau Vokietijoje, po Antrojo pasaulinio karo, pabėgėlių stovykloje. O tai reiškė, kad Vokietija nesuteikė man jokio statuso, atvykau į Ameriką mažas būdamas išvis be jokios pilietybės. Yra net toks žodis – „stateless“: žmogus be valstybės. Ir tokiu žmogumi buvau pirmuosius 18 savo gyvenimo metų. Kai man sukako 18, pagal Amerikos įstatymus gavau teisę tapti jos piliečiu, ir ja pasinaudojau“, - pasakojo A. Sakadolskis.
Lietuvos piliečiu, pasak pašnekovo, jis tapo nesunkiai. „Prieš grįždamas į Lietuvą kreipiausi dėl Lietuvos pilietybės, ir ją gavau gana greitai. Tad šiuo metu esu ir Amerikos, ir Lietuvos pilietis pagal pasirinkimą, o ne pagal gimimo vietą“, - sakė jis.
Pasak A. Sakadolskio, pilietybė esanti įsipareigojimas ne tautai, o valstybei, tad turintieji dvigubą pilietybę gali jausti tam tikrą dviprasmybę. „Jeigu reikėtų rinktis, ką rinkčiausi? – klausė pašnekovas. - Savo laiku, kai nebuvo Lietuvos pilietybės, nes Lietuva buvo okupuota, tai nebuvo ir pasirinkimo, o šiandien, matyt, rinkčiausi Lietuvos pilietybę, nes čia gyvenu ir neketinu niekur kitur važiuoti.“
R. Sakadolskio manymu Konstitucinio Teismo nutarimo pasekmės lietuvių išeivijai gali būti skausmingos.
„Pilietybė, kaip sakiau, yra valstybės reikalas, bet padariniai gali atsiliepti tautos gyvenimui. Pilietybė ir tautinė priklausomybė yra susiję. Jei žmonės persikelia į Jungtines Valstijas ar kitą šalį, jie nenori būti svetimšaliai toje valstybėje, kurioje galbūt yra nutarę gyventi iki gyvenimo pabaigos arba bent jau ilgą laiką. Čia toks praktiškas požiūris į pilietybę. Ar jis yra leistinas? Aišku, kad leistinas. Ne visos valstybės vienodai traktuoja dvigubą pilietybę, bet daugiau ar mažiau tai galima bandyti sutvarkyti. Jei žmogus turi ir Lietuvos pilietybę, jis žino, kad turi galimybę visada į ją sugrįžti, jis yra pilietis.“
Pasak pašnekovo, Lietuvos pilietybės atėmimas užsienio šalies piliečiais tapsiantiems lietuviams gali reikšti, kad tų žmonių ar jų vaikų galimybės sugrįžti į Lietuvą ar būti kaip nors naudingiems lietuvių tautai yra susiaurinamos.
„Už Lietuvos ribų, skaičiuojama, gyvena maždaug ketvirtadalis tautos, apytikriai apie milijonas lietuvių. Tai yra labai reikšminga mūsų tautos dalis vien tik kiekybiniu požiūriu. Ir mes kaip valstybė, kaip tauta turėtume pasirūpinti, kad kelias į Lietuvą, į mūsų tautos lopšį jiems būtų kaip galima lengvesnis“, - sakė R. Sakadolskis.
Pasak jo, kyla klausimas, ar ta formali pilietybė, vienokia arba kitokia, ir jos netekimas nutolina žmones nuo lietuvių tautos.
„Aš drįsčiau sakyti, kad vis dėlto nutolins. Nors asmeniškai manau, kad nėra labai gerai ir dviguba pilietybė. Vis dėlto tai tam tikra dilema, bet man visgi geriau yra ši dilema, negu toks šaknų pakirtimas, toks ryšio su užsienyje gyvenančiais Lietuvos piliečiais nutraukimas. Man atrodo, kad Lietuvos valstybei tai nebūtų naudinga, lietuvių tautai – tikrai ne“, - sakė R. Sakadolskis.
Taškas ar tik daugtaškis?
Būtų naivu klausti, ar įmanoma apsidrausti nuo tokių netikėtumų, kai vieną pirmadienio rytą Dubline ar Sietle kompiuterį įsijungę lietuviai sužino apie perspektyvą Lietuvoje tapti užsieniečiais. Konstitucinis Teismas posėdžiauja, Lietuvos valstybės konvejeriu kiekvieną dieną slenka vis nauji įstatymai, nutarimai, potvarkiai, sprendimai, įsakymai, instrukcijos. Kartais jie paliečia vos saujelės žmonių, o kartais – visos tautos, kurios vardu ir kurios labui priiminėjami konstituciją pažeidžiantys įstatymai, gyvenimą.
Istorikas ir publicistas Egidijus Aleksandravičius mano, kad ne Konstitucinio Teismo nutarimas yra svarbiausias dalykas sprendžiant dvigubos pilietybės problemą .
„Lietuviai yra tapę emigrantų tauta, klausimas dėl Lietuvos pilietybės yra labai svarbus, ir ne KT sprendimas šia prasme yra svarbiausias. Jei dabar šalies konstitucija skamba taip, kad pilietybės įstatymai tampa įtartini, reiškia, reikėtų keisti konstituciją. Galimas dalykas, kad Lietuvos rinkėjai ir jų valios vykdytojai galvoja kitaip. Bet kuriuo atveju ne KT gali atsakyti, kaip veikti“, - sakė jis „Omni.lt“.
Pasak E. Aleksandravičiaus, KT sprendimas paaiškina, ką leidžia dabartinė konstitucija. „Tačiau konstitucijos suverenas yra tauta, rinkėjai. Kitaip sakant, reikia kelti šį klausimą. Aš asmeniškai esu už tai, kad dviguba pilietybė išliktų, priešingu atveju lietuviai gali atsidurti gana dideliame pavojuje. Galimybės mūsų diasporos žmonėms palaikyti ryšį su tėvyne gali dar labiau sumažėti. Aš galiu konstatuoti, kad požiūris į pilietybę – toks, koks dabar yra teisėtas – man yra mažiau priimtinas, bet aš nesakau, kad reikia nesilaikyti teisės normų“, - sakė pašnekovas.
