Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Audronius Ažubalis Seimo valdybos siuntimu 2007 m. gegužės 7 d. dalyvavo tradiciniame Europos Parlamento organizuojamame Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ir nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų pirmininkų pasitarime Briuselyje. Pasitarime buvo svarstomi ir vertinami aktualūs šios dienos Europos politiniai įvykiai, tarp jų svarbiausi – Estijos įvykiai. Grįžęs iš Briuselio A. Ažubalis sutiko pasidalinti Briuselio pasitarimo, kuriame dalyvavo EK generalinis sekretorius ir aukštasis įgaliotinis Europos Komisijos bendrajai saugumo ir užsienio politikai Javieras Solana (Chavieras Solana) bei plėtros komisaras Olli Rehn (Oli Renas), įspūdžiais.
Ir Lietuvos, ir tarptautinėje žiniasklaidoje buvo kritikuojama Europos Komisijos (EK) vangi reakcija į įvykius Estijoje. J. Solanos reakcija šitame susitikime patvirtino pačius liūdniausius nuogąstavimus, kad EK vadovybė neturi reikiamos drąsos ir politinės valios reikšti aiškią bendrą poziciją dėl Rusijos agresyvių veiksmų prieš Estiją.
Į kolegų iš Latvijos ir Lenkijos klausimą, kokių veiksmų imasi ES, gavom keistą J. Solanos atsakymą: "Mano darbas yra sumažinti temperatūrą tarp abiejų pusių. Daroma labai daug. Telefonais nuolat palaikome ryšį su Rusija, Estija ir kitomis valstybėmis, aiškinamės. Turime pasistengti, kad gegužės 9 d. nieko neatsitiktų".
Mano nuomone, J. Solanos pasakymas yra neteisingas iš principo. Ką reiškia "sumažinti temperatūrą"? Temperatūra kaista vienoje pusėje – Rusijoje. Būtent Rusija kaitina temperatūrą, Estijoje panaudodama rusakalbius chuliganus.
Tai rodo, jog mums, naujosioms ES narėms, dar reikia daug dirbti kuriant blokus, kad pagaliau Europos Sąjunga užsienio politikoje pradėtų veikti kaip rimta organizacija.
Kitas mus jaudinantis klausimas buvo – įprastinės ginkluotės Europoje sutarties likimas.
Žinome, kad visai neseniai V. Putinas savo metiniame pranešime Rusijos dūmai pasakė, jog Rusija stabdo Adaptuotą įprastinės ginkluotės Europoje sutarties įgyvendinimą, o tai reiškia, kad Rusija atriša sau rankas telkti kariuomenę Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Moldovoje, Čečėnijoje ir kartu tai reiškia, kad Rusija atsisako vykdyti Stambulo įsipareigojimus, kuriuose 1999 m. Rusija valstybės vadovo parašu patvirtino pasižadėjimą išvesti kariuomenę iš tų kraštų.
Aš kreipiausi į J. Solaną, sakydamas, kad Lietuva nori prisijungti prie stiprios ir efektyvios sutarties, kurioje gerbiami ir realiai įgyvendinami svarbiausi Adaptuotos įprastinės ginkluotės Europoje sutarties principai. Užsienio valstybių karinių pajėgų dislokavimas galimas tik esant aiškiam priimančios šalies sutikimui. Kol Rusijos Federacijos pajėgos išliks Moldovoje ir Gruzijoje, mes, Lietuva, netikėsime, kad šis Adaptuotos įprastinės ginkluotės Europoje sutarties principas yra gerbiamas ir kad jo laikomasi. Dar daugiau – bandoma įnešti abejonių ir dėl principinių Stambulo įsipareigojimo nuostatų. Ir tai daro nebūtinai tik Rusija, o ir kai kurios ES šalys.
Mano klausimai EK gen. sekretoriui J. Solanai buvo tokie: "Ar pavyks Jums užtikrinti, kad būtų išlaikyta bendra Europos Sąjungos valstybių pozicija dėl Adaptuotos įprastinės ginkluotės Europoje sutarties ratifikavimo galimybės tik Rusijai visiškai įvykdžius principinius Stambulo įsipareigojimus? Ar pavyks užtikrinti, kad nebūtų numatoma naujų, keistų kelio ieškojimo gairių kartu su Rusija? T. y., ar įmanoma užtikrinti ES vienybę, išlaikant Stambulo įsipareigojimus, kuriuose jau yra numatyti ir terminai, ir sąlygos, kaip ginkluotosios Rusijos pajėgos turi būti išvestos iš taip vadinamųjų "užšaldytų regionų".
J. Solanos atsakymas tam tikra prasme mus nuramino. Jis pasakė: "Sutinku su Lietuvos pozicija. Noriu pabrėžti, kad mūsų – ES – pozicija nesikeičia, Stambulo susitarimų ir įsipareigojimų turi būti laikomasi, jie turi būti vykdomi. Sprendimų turi būti laikomasi. ES laikysis vieningos politikos, dėl to abejonių nekyla".
Bet turiu pasakyti, kad iš šio pasitarimo grįžtu su prieštaringais jausmais. Viena vertus, gerai, kad ES nekyla jokių abejonių dėl to, kad Stambulo susitarimai yra neatšaukiami ir nerevizuojami. Kita vertus, mes matome, kad ES vadovybė yra nepakankamai ryžtinga ir neturi politinės konsoliduotos valios aiškiai pasakyti Rusijai, kad tai, ką ji daro su viena iš ES narių, yra nepriimtina ir netoleruotina ir kad ES imsis adekvačių priemonių.
Audronius Ažubalis yra Seimo narys
