Bedarbystė tarp žmonių su negalia Lietuvoje yra 6 kartus didesnė nei bendras šalies nedarbo lygis. 2009 m. duomenimis, darbo neturėjo 3 iš 4 darbingo amžiaus šalies neįgaliųjų (74,6 proc.).
„Tai didžiulė socialinė problema – Lietuvoje 2009 m. buvo beveik 270 tūkstančių neįgaliųjų, iš jų daugiau nei 173 tūkstančiai – darbingo amžiaus, tačiau tik kiek daugiau nei 40 tūkstančių turėjo darbą“, - sako Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos direktorius Gediminas Bartkus.
Tai, kad valstybė ir visuomenė turėtų atkreipti didesnį dėmesį į neįgaliųjų integraciją į šalies darbo rinką, pabrėžia ir „Workability Europe“ - didžiausios Europos organizacijos, vienijančios darbą neįgaliesiems suteikiančias ir padedančias rasti įmones bei organizacijas – prezidentas Hans Victor Vrind.
„Workability Europe“ duomenimis, Europos Sąjungos šalyse apie 45 proc. neįgaliųjų turi darbą, Švedijoje šis skaičius siekia 62 proc., Danijoje - 52 proc.
„Workability Europe“ prezidentas birželio 9-10 dienomis lankosi Lietuvoje, kur susitiks su Seimo pirmininke Irena Degutiene, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku Rimantu Dagiu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais.
Vizito metu „Workability Europe“ vadovai sieks susipažinti su neįgaliųjų integracijos į darbo rinką situacija Lietuvoje, pasidalins Europos Sąjungos valstybėse taikoma praktika ir įvertins galimybes 2013 metais, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai, mūsų šalyje surengti metinį „Workability Europe“ narių susirinkimą.
„Neįgaliųjų integraciją į darbo rinką Lietuvoje riboja trys svarbiausi veiksniai: valstybė neturi pakankamai patirties, praktikos, o kartais ir nuoseklumo, įgyvendinant įvairiapuses integracijos priemones, visuomenei trūksta gebėjimo natūraliai priimti neįgalųjį, o patiems neįgaliesiems neretai pritrūksta motyvacijos ieškoti darbo“, - sako Lietuvos Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos, priklausančios „Workability Europe“ direktorius Gediminas Bartkus.
Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos vadovas pastebi, kad visuomenėje, kalbant apie žmonių su negalia galimybes dirbti, visa dar vyrauja stereotipai. „Susidaro įspūdis, kad manoma, jog neįgalieji tegali pinti vyteles, tuo tarpu žmonės su negalia sėkmingai darbuojasi ir IT bendrovėse, ir baldų, maisto pramonės gamybos įmonėse, ir paslaugų sektoriuje. Tereikia, kad visuomenė, valstybė ir verslas jais patikėtų ir suteiktų galimybes dirbti“, - sako G.Bartkus.
Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungai šiuo metu priklauso 20 bendrovių, kuriose, 2011 m. gegužės mėnesio duomenimis, dirbo 756 neįgalūs darbuotojai – daugiau nei trečdalis visų socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų.
„Kuriant darbo vietas žmonėms su negalia, verslas vidutiniškai patiria 4 kartus didesnes išlaidas nei paprastai. Todėl valstybės parama šiuo atveju yra itin svarbi“, - sako bendrovės „BSS grupė“, kurioje neįgaliesiems sukurta 350 darbo vietų, pardavimų vadovas Donatas Plečkaitis. Jis pastebi, kad neįgaliųjų socialinės įmonės modelį pasirinkęs verslas yra kur kas imlesnis investicijoms ir priklausomas nuo valstybės vykdomos neįgaliųjų integravimo į darbo rinką politikos tęstinumo. „Jei valstybės požiūris į įgyvendinamas neįgaliųjų integracijos į darbo rinką priemones iš esmės pasikeistų, daugelis neįgaliųjų socialinių įmonių būtų priverstos bankrutuoti“, - sako jis.
„Workability Europe“ vienija 40 narių organizacijų iš 23 Europos valstybių. Lietuvai organizacijoje atstovauja Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga. „Workability Europe“ narių įgyvendinamos programos kasmet leidžia darbą rasti 1 250 000 žmonių su negalia. Į neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungą susibūrusios Lietuvos įmonės per metus sukūrė daugiau nei 300 darbo vietų neįgaliesiems.
