Šiaulių apygardos administracinis teismas po prokurorų kreipimosi nutarė stabdyti socialinio būsto statybą viešosios ir privačios partnerystės būdu. Prokurorams įtarimų sukėlė ir abejotina galimybių studija, ir sandorių sumos – buto kaina siektų apie 350 tūkstančio litų.
Prignybus „uodegą“ vėsta Savivaldybės entuziazmas auksinius objektus atiduoti privatininkams ir už juos primokėti.
Teismas stabdo politikų sprendimą
Šiaulių apygardos administracinis teismas nutarė tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiosios prokurorės Ritos Dabužinskienės, ginančios viešąjį interesą, prašymą stabdyti dar kovo 24 dienos miesto Tarybos priimtą sprendimą dėl socialinio būsto statybos viešosios ir privačios partnerystės būdu.
Praėjusios kadencijos paskutiniajame Tarybos posėdyje paskubomis pritarta statyti socialinį būstą – tris daugiabučius namus socialiai remtiniems žmonėms K. Korsako gatvėje. Iš viso – 140 butų. Projektas kainuotų 48 milijonus litų arba beveik 343 tūkstančius litų už butą.
Šiauliuose socialinio būsto laukia beveik 1200 asmenų ir šeimų.
Savivaldybė privatininkui įsipareigotų 25 metus mokėti už einamąjį ir kapitalinį remontą, teritorijų priežiūrą daugiau, nei po du milijonus litų kasmet.
Teismas galutinį sprendimą – ar iš viso naikinti politikų sprendimą – skelbs rugpjūčio 16 dieną.
Gina viešąjį interesą
Vyriausioji prokurorė R. Dabužinskienė, teisme ginanti viešąjį interesą, „Šiaulių kraštui“ teigė, kad politikai nesilaikė procedūrų.
„Savivaldybė, teikdama Tarybai tokį sprendimą, privalo turėti Finansų ministerijos nuomonę dėl tokio projekto tikslingumo, ar Savivaldybė finansiškai yra pajėgi jį įgyvendinti. Turi būti parengta ne tik galimybių studija, bet ir pats projektas. O šiuo atveju parengta tik galimybių studija“, – komentavo R. Dabužinskienė.
Jos teigimu, Savivaldybė į Finansų ministeriją kreipėsi tik po to, kai Taryba jau buvo priėmusi sprendimą.
Apskųsti du partnerystės projektai
Vyriausiosios prokurorės teigimu, teismas dabar nenagrinės Savivaldybės sprendimo nei ekonominiu, nei politiniu aspektu.
„Nors Finansų ministerija, po Tarybos sprendimo gavusi tą galimybių studiją konstatavo, kad sumos nėra visiškai pagrįstos, nutarė, kad galimybių studija yra netinkamai parengta. Galimybių studija nėra brandi įvairiomis prasmėmis, tarp jų ir finansine“, – sakė R. Dabužinskienė.
„Sandorių vertė taip pat kelia daug klausimų“, – pridūrė vyriausioji prokurorė.
Prokurorė apskundė ir futbolo maniežo partnerystę.
„Lygiagrečiai socialiniam būstui prokuratūra apskundė ir Tarybos sprendimą dėl futbolo maniežo Dainų parke. Skirtumas tik tas, kad čia jau prašoma ne stabdyti, o iš viso panaikinti Tarybos sprendimą.
Futbolo maniežo statybas Dainų parke jie (Savivaldybė ir Taryba – red. past.) labai stipriai forsavo„, – sakė R. Dabužinskienė.
Iškėlė „Šiaulių kraštas“
R. Dabužinskienė sakė, kad abu skundus prokuratūra teikė dėl kelių priežasčių: „Patys pamatėme kas čia darosi, skaitome spaudą, kreipėsi ir vienas Šiauliuose veikiantis judėjimas“.
Pirmasis apie Šiaulių savivaldybės projektą dėl futbolo maniežo Dainų parke paskelbė „Šiaulių kraštas“ (“Ieškomas partneris už 75 milijonus litų“ , 2011-06-15, “ Auksinė partnerystė“, 2011-06-27, “Prokurorai susidomėjo 77 milijonais“, 2011-06-30).
Trys Šiaulių savivaldybės ir politikų palaiminti projektai dėl viešosios ir privačios partnerystės – socialinio būsto, Futbolo maniežo ir Daušiškių kapinių – atsidūrė teisme.
Teismas kiek anksčiau jau yra panaikinęs Daušiškių kapinių detalųjį planą, todėl jis yra rengiamas iš naujo.
Apetitas dingsta?
Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius vakar užsiminė, kad viešoji ir privati partnerystė esą „nebe tokia aktuali net ir Vyriausybei“.
„Šiaulių kraštas“ yra rašęs, kad Savivaldybės vadovai dangstėsi Vyriausybės pritarimu statyti minėtus tris miesto objektus ir pažadais iš dalies finansuoti šiuos projektus.
„Dabar net ir Vyriausybė nebekalba apie viešosios ir privačios partnerystės objektų rėmimą“, – tvirtino V. Damulevičius.
Ar ne prokurorų susidomėjimas Savivaldybę atšaldo nuo viešosios ir privačios partnerystės?
„Veikia ir politikus šitie dalykai, todėl galbūt nebėra entuziazmo, kuris buvo... Gerų tokios partnerystės pavyzdžių respublikoje kažkaip nebematyti. Nekaip atrodo ir tai, kad ne ekonominė, o teisinė valdžia sprendžia dėl viešosios ir privačios partnerystės. Teismais bando priversti Tarybos narius, kaip jie turėtų balsuoti“, – aiškino „ekonominės valdžios“ atstovas V. Damulevičius.
Rita ŽADEIKYTĖ
