Tyrėjai teigė, kad Jungtinėje Karalystėje būtų galima išvengti maždaug 1300 mirčių nuo prostatos vėžio per metus, jei vyrų vidutinis KMI (kūno masės indeksas) būtų penkiais balais mažesnis. Kiekvienas penkių balų KMI padidėjimas padidina vyrų mirties nuo prostatos vėžio riziką 10 procentų.
Jie apskaičiavo, kad kiekvieni papildomi 10 centimetrų ant vyro juosmens padidina riziką mirti nuo šios ligos 7 procentais.
Vidutinis Jungtinės Karalystės vyras, būdamas 177 cm ūgio, turėtų numesti 15 kg, kad jo KMI sumažėtų penkiais balais. Tyrimas buvo pristatomas šių metų Europos nutukimo kongrese Mastrichte, Nyderlanduose, ir tuo pat metu paskelbtas žurnale „BMC Medicine“.
Konferencijoje pristatytas atskiras tyrimas parodė, kad didelis juosmuo yra pavojingas abiem lytims, nes padidina vėžio, įskaitant gimdos, krūties ir žarnyno, išsivystymo riziką.
Jungtinėje Karalystėje kasmet nustatoma apie 52 000 vyrų prostatos vėžio atvejų, todėl tai yra labiausiai paplitęs vyrų vėžio tipas. Tai antra pagal dažnumą vyrų mirties nuo vėžio priežastis – kasmet miršta beveik 12 000 žmonių.
„Amžius, šeimos istorija ir rasinė priklausomybė juodaodžiams yra žinomi rizikos veiksniai, tačiau jie nėra pakeičiami, todėl svarbu atrasti rizikos veiksnius, kuriuos galima pakeisti“, – sakė tyrimui vadovavusi Oksfordo universiteto daktarė Aurora Perez-Cornago.
Kiti nutukimo rodikliai, įskaitant vyro juosmens ir klubų santykį ir jo kūno riebalų procentą, taip pat buvo susiję su didesne mirties nuo prostatos vėžio rizika.
A. Perez-Cornago sak, kad šis ryšys gali būti paaiškintas dar neatrastais biologiniais mechanizmais, tačiau tai taip pat gali reikšti, kad vėžys sunkiau aptinkamas pas nutukusius vyrus.
PSA hormonas, dažnai naudojamas diagnozei nustatyti, labiau atsiskiedžia, kai kūnas yra didesnis, o tai reiškia, kad jis gali atrodyti dirbtinai mažas, sakė ji. Atliekant didesnės prostatos biopsiją taip pat labiau tikėtina, kad vėžinis audinys liks nepastebėtas. Be to, prostatos tyrimai, kai dirbama su didesniais vyrais, yra sudėtingesni.
Visi šie veiksniai gali reikšti, kad bet kuris auglys gali būti rastas per vėlai veiksmingam gydymui, o tai padidina mirtingumą, perspėjo A. Perez-Cornago.
Ji teigė, kad vyrai turėtų stengtis išlaikyti sveiką svorį, o tai reiškia, kad juosmuo turėtų būti 92 cm arba mažesnis, o KMI – 25 ar mažesnis.
Tyrime, kurį finansavo „Cancer Research UK“, buvo surinkti 2,5 milijono vyrų duomenys iš 19 tyrimų, patalpintų „PubMed“, „Embase“ ir „Web of Science“ duomenų bazėse, taip pat duomenys iš daugiau nei 200 000 vyrų duomenų analizės „JK Biobank“ tyrime.
Antrasis tyrimas, kuriame dalyvavo 386 000 britų ir kuriam vadovavo Glazgo universiteto mokslininkai, parodė, kad žmonės, turintys didesnę liemens apimtį, turi didesnę riziką susirgti šešiomis skirtingomis vėžio formomis.
Naudodamiesi visceralinio riebalingumo indeksu, kuriuo atsižvelgiama į juosmens apimtį, KMI ir kraujo tyrimus dėl trigliceridų ir DTL cholesterolio, jie nustatė, kad moterims, kurių balai buvo didžiausi, gimdos vėžio išsivystymo tikimybė buvo dvigubai didesnė nei toms, kurių balai buvo žemiausi.
Šios moterys taip pat turėjo didesnę tulžies pūslės, inkstų, kepenų, žarnyno ir krūties vėžio riziką.
Tyrimui vadovavęs daktaras Carlosas Celisas Moralesas iš Glazgo universiteto teigė, kad riebalai aplink pilvą yra „ypač blogi“, nes jie kaupiasi aplink vidaus organus ir juos ištampo. Jis sakė: „Šie riebalai sukuria uždegiminius žymenis ir būtent šis uždegimas ilgainiui prisideda prie vėžio atsiradimo.“
Jis pridūrė, kad indeksas gali tapti priemone, kuri anksčiau gali užfiksuoti vėžį.
Tamas Fry, Nacionalinio nutukimo forumo pirmininkas, sakė: „Žinutė negali būti aiškesnė. Gyvuliniai riebalai – riebalai, dėl kurių išsikiša skrandis – gali sukelti bet kokio tipo vėžį. Nuo amžiaus, kai vaikas gali tai tinkamai suprasti, ši žinutė turėtų būti nuolat kartojama namuose“.
