Skaičiuos nuostolius
Pasak Kretingos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, ūkininkai dar nepradėjo vertinti žieminių kultūrų nuostolių, tačiau akivaizdu, kad jų neišvengs. „Žieminius rapsus auginantys ūkininkai skundžiasi, kad pasėliai, kurių per šalčius nedengė sniegas, jau nušalo. Kiti žemdirbiai, kurių laukai buvo apkloti nedideliu sniego sluoksniu, tikisi, kad rapsai išgyvens. Manome, kad tikroji situacija išaiškės tik atšilus orams ir prasidėjus augalų vegetacijai“, – pabrėžė Ž.Seniūnienė. Kretingos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja pasakojo, kad šiais metais jų rajono žieminių kultūrų augintojai savo pasėlių nedraudė. „Galbūt ūkininkai, ankstesniais metais draudę žiemkenčius ir rapsus, nusivylė gautomis išmokomis? Jie sakė, kad draudikai patyrusiesiems žalą net kelis kartus padidino įmokas ir pakeitė draudimo sąlygas. Šie pokyčiai, matyt, nepateisino ūkininkų lūkesčių, todėl jie draudimo atsisakė“, – sakė Ž.Seniūnienė. Kretingos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja pridūrė, kad pastarųjų metų šaltos žiemos ėmė koreguoti ir ūkininkų sėjos planus. Pastarieji mieliau sėja vasarines kultūras, o žieminių kultūrų plotus mažina.
Laukia šiltų orų
Ukmergės rajono ūkininkas Zenonas Vaičiulis nedrįsta spėlioti, kaip jo laukuose peržiemos žiemkenčiai. „Tikrosios padėties dar negalime įvertinti. Manau, kad tai paaiškės po dviejų trijų savaičių, nutirpus sniegui. Tačiau įžvelgiu ir pavojų, nes sausį buvo atlydys ir galėjo susidaryti ledo sluoksnis, po kuriuo žiemkenčiai galėjo ir uždusti“, – sakė jis. Ūkininkas žieminiams kviečiams skyrė 500 ha, o žieminiams rapsams – 150 ha savo valdų. „Po 2010 m. šaltų žiemų pasimokiau ir atsakingiau pradėjau rinktis žiemkenčių veisles. Kad išsklaidyčiau iššalimo riziką, pusę laukų apsėju šalčiui atsparios lietuviškos veislės ‘Ada’ kviečiais, o kitą pusę – vakarietiškų, derlingesnių veislių kultūromis, mažiau atspariomis šalčiui“, – patirtimi dalijosi Ukmergės rajono ūkininkas. Pasak Z.Vaičiulio, draudikų paslaugomis jis nesinaudoja ir žieminių kultūrų nedraudžia. „Draudimas labai brangus ir neatsiperka. Todėl aš apsidraudžiu kitaip – visam žiemkenčių plotui atsėti turiu savų sėklų. Jei iššąla žiemkenčių pasėliai, juos atsėju. Jei neiššąla, sėklą parduodu kaip grūdus. O jei žieminiai rapsai iššąla, atsėju vasariniais“, – dėstė ūkininkas. Šiais metais išankstinių grūdų pardavimo sutarčių Z.Vaičiulis nesudarė, nes nespėjo.
Kankina nežinia
Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Vilkaviškio grūdai“ valdybos narė Vida Svotienė sakė, kad balandžio 9 d. jie tradiciškai sėdavo vasarinius kviečius, o šiais metais visus ūkininkus slegia nežinomybė. „Pavasaris tragiškas. Nežinome, kokie bus mūsų planai, neaišku, kas peržiemojo, kas neperžiemojo“, – sakė V.Svotienė. Kovo mėnesį, kai spaudė 18–19 ºC šaltukas, Vilkaviškio rajone sniego nebuvo. Todėl ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ valdybos narė spėja, kad visi rapsai gali būti iššalę. „Teoriškai rapsai turėtų būti iššalę, bet tikimės, kad gal kuris nors laukas bus išlikęs. Šiuo metu pasėlius dengia sniegas, todėl jų vertinti negalime. Rapsų mūsų rajone pasėta daug, vien pažįstami pasėjo daugiau nei 1 tūkst. ha“, – pasakojo V.Svotienė. Kaip peržiemojo kviečiai, taip pat neaišku. Pasak ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ valdybos narės, sėjai buvo pasirinktos šalčiams atsparesnės kviečių veislės. „Tikimės, kad žiemkenčiai peržiemos. O jei ne, bus sunku, nes mūsų vasariniai kviečiai yra prasto daigumo“, – pridūrė pašnekovė. Šiais metais žiemines kultūras apdraudė nedaug Vilkaviškio rajono ūkininkų. Jiems labiau apsimoka atsėti nušalusias kultūras, nei jas drausti. ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ valdybos narė sakė, kad išankstinės grūdų supirkimo sutartys nebuvo sudarytos.
Neįvertino pasėlių
Šakių rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis sakė, kad apie pasėlių peržiemojimą ir galimus nuostolius kalbėti dar ankstoka. „Rajono žemdirbiai neramiai laukia atšilimo, tačiau kol kas skundų negirdėjau. Laukuose dar yra sniego, kai kur telkšo vanduo. Kai sniegą nuleis ir prasidės augalų vegetacija, matysime, kurie pasėliai gyvi, kurie atsigauna“, – kalbėjo A.Vigelis. Pasak Šakių rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjo, tikimasi, kad masiškai atsėti pasėlių neprireiks. Tačiau jau dabar aišku, kad žieminiai kviečiai ir žieminiai rapsai bus išretėję. Šiaulių rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Emilija Rimeikienė sakė, kad ūkininkai neskuba vertinti žiemkenčių būklės, nes laukus dar dengia sniegas. Šiaulių rajono ūkininkai mano, kad šių metų derlius bus prastesnis nei pernai.
Atsėti kol pakanka drėgmės
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Joniškėlio bandymų stoties direktorė, mokslų daktarė Stanislava Maikštėnienė ūkininkams patarė gerai įvertinti pasėlius ir tik tada priimti sprendimą. „Besniegiuose plotuose pageltusių ir parudavusių augalų gyvybingumą lemia jų šaknų išsivystymas. Jei nušalusios tik paviršinės augalo dalys, bet augimo kūgeliai gyvi ir šaknys stiprios, pasėlį galima išgelbėti įvairiomis priemonėmis“, – sakė mokslininkė. LAMMC Joniškėlio bandymų stoties direktorė sakė, kad apšalę žieminiai rapsai, jei šaknys ir šaknų kakleliai sveiki, gali išauginti šonines atžalas ir subrandinti neprastą derlių. Po žiemos nukentėjusius pasėlius verta palikti, jei žieminių kviečių tankumas – 100 augalų viename kvadratiniame metre, o žieminių rapsų – 6–10 augalų viename kvadratiniame metre. Žuvusius augalus mokslininkė rekomenduoja nedelsiant atsėti, kol viršutiniame armens sluoksnyje yra pakankamai drėgmės, reikalingos pasėtiems augalams sudygti. „Laikantis suplanuotos pasėlių struktūros, sunykusius žieminius kviečius vertėtų atsėti vasariniais kviečiais, o žieminius rapsus – vasariniais rapsais“, – sakė mokslininkė S.Maikštėnienė.
