Žemės ūkio ministerija pateikė projektą, kuriuo siūlo atlyginant už valstybės išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius ir kitą nekilnojamąjį turtą nebeleisti valstybei su žmonėmis atsiskaityti vertybiniais popieriais. Ar stringanti žemės reforma dėl to dar labiau neužstrigs, klausia dienraštis „Respublika“.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius dienraščiui teigė negalintis pažadėti, kad žemės reforma iš viso kada nors pasibaigs, nes savininkai nori, kad už jų turtą būtų atsiskaitoma solidžiai, o valstybė tegali pasiūlyti iki 100 kartų mažesnę nei rinkoje kainą.
„Pagal rinkos vertę mes tikrai su savininkais negalėsime atsiskaityti. Pirmiausia tai būtų nesąžininga, nes ką tuomet pasakytų žmonės, kuriems nebuvo atlyginta pagal rinkos vertę. Be to, tai yra neįmanoma, nes yra apskaičiuota, kad, norint su visais likusiais atsiskaityti pagal rinkos vertę, reikėtų apie 30 mlrd. litų. Iš kur tokius pinigus gausime?“, - sakė K. Starkevičius.
Paklaustas, kodėl tada atsisakoma galimybės atsiskaityti vertybiniais popieriais, ministras atsakė: „Iš tikrųjų dabar nėra patrauklių įmonių, kurių akcijų žmonėms galėtume pasiūlyti. Anksčiau žmonės imdavo “Telekomo„ akcijomis, nes jos buvo paklausios. O dabar nieko panašaus pasiūlyti neturime“.
Pasak K. Starkevičiaus, „kaime žemė grąžinta beveik 100 proc., - ten tik teisinių problemų šiokių tokių yra, o mieste - didžiausios problemos Kaune ir Vilniuje, kur dar nepasiekta ir 50 proc.“ Vilniuje nuosavybės teisė atkurta vos į 32,3 proc. prašymuose nurodyto ploto, Kaune - į 58,2 proc., Panevėžyje - į 46,6 proc., Birštone - į 61,4 proc., Palangoje - į 52,9 proc. Kituose miestuose situacija kur kas geresnė.
