Termiškai neapdorotą maistą vartojantys žmonės sveikatos bėdų turi kur kas mažiau nei tradicinės virtuvės šalininkai. Kai karšta, retai kam norisi šiltų patiekalų, sunkiai virškinamų mėsos kepsnių. Tačiau žaliavalgiai maisto neverda ir nekepa, nesvarbu, koks būtų sezonas. Anot jų, tik žaliame, vadinasi, gyvame, maiste išlieka visos žmonėms reikalingos medžiagos – vitaminai, mineralai ir fermentai.
Pagerėjo savijauta
Beveik pusantrų metų taip besimaitinantis 25-erių Darius Ražauskas pasakoja, kad pakeitus mitybą jo sveikata labai pagerėjo: „Visą gyvenimą mano kraujas buvo blogas, žemas hemoglobino lygis, vargino mažakraujystė. Nors valgydavau mėsą, hematogeną, gerdavau geležies tabletes, efektas būdavo nulinis.“
Po maždaug pusmečio žalio maisto dietos, kurios metu neretai paskanaudavo ir dilgėlių, vaikinas aplankė močiutę ir papasakojo apie savo naują mitybą. Ji, trisdešimt metų dirbusi ligoninėje, susirūpino dėl jo sveikatos ir anūką nusivedė pas gydytojus. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad visi kraujo rodikliai – normos ribose.
Darių kankino ir įsisenėjęs sinusitas, tačiau po kelių mėnesių šis negalavimas išnyko. Tuomet vaikinas net nepagalvojo, kad liga pasitraukė dėl pasikeitusios mitybos. Tai išsiaiškinti padėjo vienas nutikimas.
„Aną vasarą nuvažiavau į Vilnių, buvo labai karšta, todėl nusipirkau didelę porciją ledų. Suvalgiau ir po paskutinio kąsnio pradėjo varvėti nosis. Tada supratau, kad tai buvo ne sinusitas, o organizmo reakcija į pieno, miltų produktus“, – samprotauja vaikinas.
Su kitais žaliavalgiais bendraujantis Darius pastebėjo, kad ilgiau taip besimaitinantys žmonės greičiau mąsto, jiems nereikia nieko du kartus aiškinti, pasikeičia požiūris į daugelį dalykų, jie gerokai dažniau šypsosi. Jis ir pats teigia niekada nesinervinantis, nejaučiantis jokios agresijos, pagerėjo uoslė, regėjimas, išnyko nemalonus prakaito kvapas.
Tačiau teigiami sveikatos pokyčiai pastebimi ne taip greitai. Vadinamoji detoksikacija, organizmo valymasis, užtrunka nuo mėnesio iki pusės metų ar net ilgiau.
„Ilgą laiką kauptas kenksmingas medžiagas organizmas pradeda šalinti vos tik nustoja gauti jų su maistu. Jos išeina per odą, nosį, akis, ausis, šalinimo organus ir t.t.“, – aiškina Darius. Jam pačiam organizmo valymasis pasireiškė sustiprėjusiu prakaito kvapu, kvapu iš burnos, apnašomis ant dantų, silpnumu.
Mityba lemia sveikatą
Pagrindinis žaliavalgių maistas – švieži vaisiai, daržovės, grybai, grūdai, sėklos, riešutai. Kai kurie jų valgo ir neaukštoje, iki 45 laipsnių, temperatūroje džiovintus, taip pat šaldytus, daigintus, fermentuotus, sūdytus produktus, gamina iš jų įvairius patiekalus.
Nors dažniausiai žaliu laikomas augalinis, vegetariškas maistas, tačiau yra žmonių, kurie valgo žalią mėsą, žuvį, vartoja žalius kiaušinius.
Anot Natūralaus gydymo centro gydytojos Aivos Vaivarienės, rinkdamiesi žalią maistą, gauname biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda virškinti, todėl organizmas neeikvoja savo energijos rezervų. Be to, tokio maisto reikia suvalgyti mažiau, nes jis turi daugiau naudingų medžiagų.
„Verdant, kepant riebaluose, susidaro vėžį sukeliančių medžiagų, todėl toks maistas pasidaro žalingas. Visas ilgo galiojimo konservuotas maistas taip pat yra kenksmingas“, – dėsto gydytoja.
Pasak jos, šiuo metu dauguma žmonių badauja, t. y. valgo nevisavertį maistą.
„Ne nuo 30-40 metų žmogus turėtų skaičiuoti savo diagnozes ir vaikščioti pas gydytojus, kaip dažnai pasitaiko dabar. Nepagalvojame, kad ligų priežastis gali būti netinkama mityba, užterštas oras“, – pabrėžia A.Vaivarienė. Gydytoja teigia, kad kartais savo pacientams rekomenduoja gydytis ir žalio maisto dieta, tačiau tokiems pokyčiams žmonės ryžtasi tik labai sunkios ligos spaudžiami, pavyzdžiui, sergantieji onkologinėmis ligomis.
Svarbu įvairovė
Neretai kalbama, kad mums, šiauriečiams, reikia mėsos, šilto maisto, tačiau, pasak A. Vaivarienės, be jo mums galima išsiversti.
„Lietuvoje auga daržovės, kurios išsilaiko visą žiemą – morkos, burokėliai, kopūstai, salierai, pastarnokai, ropės. Gausu ir kitokio augalinio maisto, – teigė gydytoja. – Daugelis žmonių galvoja, kad žalias dienos racionas – skurdus. Tačiau iš tikrųjų jis yra kur kas įvairesnis nei tradicinis.“
A. Vaivarienė pastebi, kad žmonės valgo viską: tai, kas tinka žuvims, tai, kas tinka paukščiams, tai, kas tinka plėšrūnams. Valgo ir pačius paukščius, žuvis ir plėšrūnus, nesusimąstydami, kuris maistas vis dėlto yra pačios gamtos jiems skirtas.
Gydytoja tiek žaliavalgiams, tiek įprastai besimaitinantiesiems pataria savo racioną praturtinti ir laukiniais augalais, ypač pavasarį. Anot jos, jie turi daugiau naudingų medžiagų, kurių kultūriniai augalai iš dirvožemio pasiimti nesugeba.
Gydytojos teigimu, žalias maistas yra sveikesnis nei virtas, net jei daržovėse ar vaisiuose yra tam tikras kiekis chemikalų. Toks termiškai apdorotas ar perdirbtas maistas kenktų dar labiau.
Aurelija Meškaitė
