Finansų ministerija (FM) informavo, kad 2011 m. lapkričio 28 dieną turėjęs įvykti eurais denominuotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcionas neįvyko.
Nevalingai susirūpinti priverčia faktas, kad VVP, kurių vienas iš privalumų yra saugumas (juk VVP yra garantuojami valstybės turtu), praranda paklausą. VVP – tai likvidi investicija, kurią galima bet kada pirkti ir parduoti rinkoje nesulaukus išpirkimo termino, o įteikus VVP, iš banko galima gauti traumpalaikes paskolas. VVP taip pat pasižymi lankstumu, nes investuotojas gali rinktis pageidaujamą investavimo laikotarpį.
Maža VVP paklausa
Ir visgi aukcionas neįvyko dėl mažos VVP paklausos – buvo pageidauta nusipirkti tik 5,25 mln. eurų VVP nominalia verte. Be to, FM buvo nepriimtinos ir skolinimosi kainos.
Ministerijos išplatintame pranešime spaudai taip pat buvo teigiama, kad metiniai skolinimosi planai yra vykdomi, o esami Finansų ministerijos ištekliai yra pakankami įsipareigojimų vykdymui (įskaitant draudimo išmokas apdraustiesiems banko „Snoras“ indėlininkams).
FM atkreipė dėmesį į tai, kad Vyriausybės vertybinių popierių, denominuotų eurais, paklausa pastarąjį pusmetį buvo sumažėjusi, o skolinimo kaina – padidėjusi, todėl nuo 2012 m. eurais denominuoti vertybiniai popieriai vidaus rinkoje nebus platinami.
Investuotojai tampa atsargesni
Finansų analitikas Gitanas Nausėda šią situaciją susiejo su bendromis tendencijomis Europoje, kur stebimas ypatingas investuotojų atsargumas. Kaip pavyzdį jis pateikė lapkričio 23 dieną įvykusį 10 metų obligacijų aukcioną Vokietijoje, kuriame buvo siūloma obligacijų už 6 mlrd. eurų, o pavyko išplatinti tik už 3,6 mlrd. eurų.
„Net tokia patikima ir geriausią reitingą turinti valstybė kaip Vokietija jaučia investuotojų atsargumą, Tai tampa visuotiniu reiškiniu, nes dabartinėmis sąlygomis didėja investuotojų susirūpinimas. Vis labiau baiminamasi, kad ateityje gali kilti tam tikra finansinė įtampa, todėl investuotojai linkę rinktis labai saugius investavimo objektus – auksą, kai kurias valiutas, arba kurį laiką laikyti lėšas likvidesnes, turėti daugiau grynųjų pinigų su savimi ir susilaikyti nuo ilgalaikių investicijų“, – pasakojo finansų analitikas.
„Snoro“ situacija turi įtakos
Specialistas pripažino, kad Lietuvos situaciją paaštrino ir komplikavo banko „Snoras“ nacionalizavimas. Anot jo, visi supranta, kad draudimo fonde esančių lėšų nepakaks, kad būtų galima iškart atsiskaityti su visais indėlininkais, todėl valstybei teks skolintis, nes turtas, esantis „Snoro“ balanse, negali būti parduotas iškart arba per vieną savaitę.
„Natūralu, kad norint laikytis draudimo įstatyme numatytų terminų, bus reikalingas trumpalaikis skolinimasis vyriausybei, savaime suprantama, kad investuotojai atsižvelgia į šį specifinį lietuvišką veiksmą“, – komentavo G. Nausėda.
Mažinti biudžeto deficitą – būtina
Paprašytas įvertinti situaciją teigiamai arba neigiamai, pašnekovas pažymėjo, kad ji nėra kažkuo labai išskirtinė. „Tai reiškia, kad skolinimosi sąnaudos didėja, kitaip tariant, ta kaina, kurią moki už pasiskolintus pinigus, kyla, o tai dar labiau įrodo, kad valstybei būtina balansuoti tarp savo pajamų ir išlaidų, t.y. minimalizuoti biudžeto deficitą“, – pabrėžė jis.
G. Nausėda paaiškino, kad yra labai sunku sulopyti bet kokią finansinę skylę, esančią pajamų ir išlaidų balanse, todėl natūralu, kad yra labai didelės palūkanų išlaidos, lemiančios didesnį biudžeto deficitą.
„Šis užburtas ratas tarsi pagrindžia tą griežtą konservatyvią taupymo politiką, kuria vykdo dabartinė vyriausybė“, – reziumavo finansų analitikas.
