Valstybės gynybos fondo įstatymo bei kartu teikiamų Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Akcizų, Viešojo sektoriaus atskaitomybės, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos, Valstybės skolos įstatymų pataisų paketas dabar keliaus į Seimą – teisės aktų pakeitimus bus siūloma svarstyti skubos tvarka.
Siūlė kuro akcizą didinti tolygiai
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, be kita ko, posėdyje siūlė kuro akcizą didinti tolygiai per trejus metus, didinant po du centus, nukreipti didesnę dalį savivaldybių GPM dalį civilinei saugai. a
„Siūlėme verslo liudijimų ribą susieti su kažkokiu objektyvesniu dydžiu, galbūt vidutiniu darbo užmokesčiu. Girdėjau neformaliai, kad Finansų ministerija yra linkusi atsižvelgti“, – kalbėjo „laisviečių“ lyderė.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad šiuos siūlymus galės įvertinti Seimo komitetai.
Vyriausybė siūlo papildomų lėšų gynybai surinkti 1 proc. procentiniu punktu iki 16 proc. didinant pelno mokesčio tarifą.
Taip pat siūloma 1 proc. punktu iki 6 proc. padidinti mažų įmonių lengvatinį pelno mokesčio tarifą, atsisakyti specialių pelno mokesčio lengvatų draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo, susieto su žalumu.
Be to, siūloma grįžti prie ankstesnės Vyriausybės iniciatyvos daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiesiems su verslo liudijimu. Daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantieji turėtų registruoti individualią veiklą, o tai reiškia, kad jiems didėtų mokesčių našta.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau teigė, kad 84 proc. verslo liudijimų turėtojų apyvarta yra mažesnė nei 20 tūkst. eurų, todėl jų pokyčiai nepaliestų.
Papildomai siūloma nustatyti vadinamąją 6 centų už litrą „gynybos dedamąją“ (5 centų akcizas ir 1 cento PVM) visų rūšių transporto kurui, taip pat šalia ankstesnio trimečio plano papildomai didinti alkoholio ir tabako akcizus.
Be kita ko, siūloma, kad krašto apsaugai valstybė galėtų skolintis tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų, tačiau skolos kaina negalėtų būti didesnė nei 2 procentai. Tam planuojama išleisti gynybos obligacijas, kurios būtų parengtos Vyriausybės taupymo lakštų pagrindu.
Vyriausybė siūlo 25 mln. eurų iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies kasmet skirti civilinei saugai.
Gynybos fondą taip pat sudarytų vieneriems metams siūlomas pratęsti laikinasis bankų solidarumo įnašas – jį Seimas skubos tvarka priėmė svarstyti praėjusį ketvirtadienį.
Kaip papildomą lėšų gynybai šaltinį taip pat siūloma įvesti 10 proc. draudimo sutarčių mokestį, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.
Dėl šio mokesčio šiuo metu dar vyksta konsultacijos, todėl su juo susiję projektai kartu su Gynybos fondo paketu nėra įregistruoti. Šis mokestis, jei būtų priimtas, įsigaliotų tik nuo 2025-ųjų vidurio.
Tuo metu visas likęs Gynybos fondo paketas pritarus Seimui įsigaliotų nuo kitų metų sausio.
Parlamentui priėmus Gynybos fondo siūlymus, Finansų ministerijos skaičiavimais, 2025 metais į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta 297,8 mln. eurų, 2026 metais – 421,2 mln. eurų, 2027 metais – 436,5 mln. eurų.
Gynybos finansavimas iki 3 proc. BVP didinamas siekiant greičiau išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje, priimti Vokietijos brigadą, pasirengti visuotiniam šaukimui.
