Šiuo metu drąsiai galėtumėte teigti, kad situacija dėl koronaviruso protrūkio šalyje yra visiškai valdoma?
Sveikatos apsaugos ministerija, jai pavaldžios įstaigos ir kitos valstybės institucijos imasi visų priemonių, kad naujasis koronovirusas šalyje atneštų kaip įmanoma mažiau neigiamų pasekmių.
Šiuo metu gydymo įstaigose paguldyta apie 20 proc. visų Lietuvoje nustatytų koronavirusu sergančių pacientų. Kiti pacientai gydosi namuose. Šiuo metu ligoninėse vietų ligoniams netrūksta, tačiau ministerija nuolat stebi situaciją, kartu su pavaldžiomis įstaigomis vertina reikalingų vietų, įrangos ir priemonių poreikį ir siekia užtikrinti, kad pacientams visa reikiama pagalba būtų suteikta, o medikai būtų apsaugoti.
Kartu svarbu pabrėžti, kad nuo visos visuomenės sąmoningumo ir efektyvaus priemonių taikymo – nustatytų karantino režimo reikalavimų laikymosi – priklausys, kaip greitai sugebėsime suvaldyti naujojo koronaviruso keliamą iššūkį.
Kokius būtų galima numatyti COVID-19 plitimo scenarijus Lietuvoje?
Vertinant naujojo koronaviruso protrūkį šalyje visų pirma atsižvelgiama ir remiamasi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijomis. Tai pasakytina ir apie taikomą atvejo apibrėžimą, ir apie atskiras rekomendacijas skirtingoms gyventojų ar specialistų grupėms.
Prognozuoti sergamumo piką yra sudėtinga – jis priklausys nuo to, kaip seksis valdyti viruso plitimą. Šiuo metu labai svarbu asmenims, kuriems taikoma izoliacija, griežtai laikytis šių nurodymų, visiems Lietuvos gyventojams būtina vengti socialinių kontaktų, laikytis saugaus atstumo bendraujant, laikytis hienos reikalavimų – dažnai plauti rankas su muilu ir esant galimybei jas dezinfekuoti, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos, pasireiškus simptomams – kreiptis pagalbos.
Pagal įvairius matematinius modelius preliminariai galima prognozuoti, kad Lietuvoje ligos plitimo piką galime pasiekti balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Tačiau pažymėtina, kad tai yra tik modeliavimas, visos prognozės gali keistis priklausomai nuo situacijos ir taikomų priemonių efektyvumo.
Kiek realu, kad pas mus pasikartotų kitų, labiausiai nuo koronaviruso kenčiannčių Europos šalių scenarijus?
Lietuvoje įvairios priemonės stabdyti viruso plitimą buvo pradėtos taikyti gerokai anksčiau nei Italijoje ir Ispanijoje. Be to, Lietuvoje kartais buvo taikomos net griežtesnės rekomendacijos ir reikalavimai nei nurodydavo Europos ligų ir prevencijos centras.
Pavyzdžiui, Lietuva išplėtė rizikingų šalių, į kurias buvo nerekomenduojama vykti, sąrašą, oro uostuose imta tikrinti iš rizikingų šalių atvykstančių keleivių temperatūrą ir pan. Rizikingų šalių sąrašas Lietuvoje buvo sudaromas atsižvelgiant į Europos ligų ir prevencijos centro rekomendacijas ir epidemiologinę situaciją šalyse.
Atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį, matome, kad ypač svarbu laikytis karantino, apsaugoti dirbančius medikus nuo užsikrėtimo, didelį dėmesį skirti į rizikos grupes patenkančių asmenų, ypač asmenų virš 60 metų amžiaus, tinkamam informavimui ir, žinoma, visuomenės sąmoningumo didinimui.
Tai, kad turime vyriausiąją šalies epidemiologę, daugelis išgirdo visai neseniai. Papasakokite plačiau, kokias pareigas turi šis asmuo?
Vyriausiojo epidemiologo funkcijos yra integruotos į Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjo pareigybę. Tai nėra atskira pareigybė ar atskiras pareigūnas. Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjo veiklos sritis apima ne tik užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir valdymą, bet taip pat visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo, grėsmių sveikatai valdymą, savivaldybių vykdomą visuomenės sveikatos priežiūrą ir teisėkūrą šiose srityse.
Pagrindinė veikla užkrečiamųjų ligų valdymo srityje yra epidemiologinės situacijos stebėjimas, vertinimas ir atitinkamos informacijos teikimas ministerijos vadovybei, kuri gali būti panaudota sprendimų priėmime, taip pat teisėkūros iniciatyvos – siūlymų teikimas dėl teisės aktų priėmimo užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir valdymo srityje.
***
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 533 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.
Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų – 533, per vakar dieną ištirti 1389 ėminiai. Bendrai iki šiol iš viso ištirti 11280 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.
Visais atvejais jau pradėti arba bus pradėti epidemiologiniai tyrimai.
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
