epidemiologė

Pasitraukus vyriausiajai šalies epidemiologei, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketina svarstyti šios pareigybės likimą. BNS žiniomis, iš esmės nagrinėjamos trys galimos alternatyvos: palikti taip, kaip yra dabar, kai šias pareigas eina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjas, atskiri šias pozicijas arba apskritai vyriausiojo epidemiologo pareigas iškelti iš ministerijos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Rolanda Lingienė ragina neatsipalaiduoti – COVID-19 nuolat tyko už kampo. Ypač nerimą kelia aktyviai plintantis naujasis omikrono variantas, ne vienoje šalyje keliantis naują susirgimų bangą. Nepaisant to, Vyriausybė toliau ruošia atlaisvinimus ir visuotinės kaukių prievolės švelninimą. R. Lingienė atsakė, kuo pasižymi šis omikron potipis. Pasirodo, jis net 1,5 labiau užkrečiamas nei įprasta omikron atmaina.

Pasiruošimas Kalėdoms pamažu įgauna pagreitį. Štai sostinėje jau prasidėjo miesto eglės statybos, ją atidengti planuojama lapkričio pabaigoje. Į tokius ir panašius kalėdinius renginius paprastai suguža minios žiūrovų. Kokios žiemos šventės mūsų laukia, ar jų neužtemdys COVID-19 ir kaip teisingai elgtis norint apsisaugoti nuo šios ligos per patį Kalėdų įkarštį? Į šiuos klausimus atsako sveikatos ekspertai.

Šalyje siautėjant koronavirusui, Latvija nusprendė įvesti karantino padėtį. Valdžios teigimu, prasta epidemiologinė situacija susiklostė dėl menko vakcinacijos lygio. Tačiau juk ir Lietuvoje skiepijimo rodikliai nėra pakankami, o aukštas sergamumas ir COVID-19 pasiglemžtų gyvybių skaičius vis labiau liūdina. Ar Lietuvai derėtų sekti Latvijos pėdomis ir įvesti karantiną, svarstė epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Koronavirusas Lietuvoje vėl siaučia. Kasdien fiksuojama vis daugiau naujų užsikrėtimų. Nuo pirmadienio šalyje įsigaliojo ir tvarka, pagal kurią į daugelį vietų asmenys gali patekti tik su galimybių pasu. Vieni šį sprendimą giria, kiti – peikia. Epidemiologė Rolanda Lingienė savo „Facebook“ paskyroje taip pat pasidalijo mintimis, kurios susijusios su viruso plitimu ir galimybių pasu.

Kasdien Lietuvoje fiksuojami keli šimtai naujų koronaviruso atvejų. Tuo pačiu metu vakcinuojama vis daugiau žmonių. Specialistai jau kalba apie rudenį ir tai, ko galime tikėtis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus regiono direktorė Rolanda Lingienė atkreipė dėmesį į sostinėje vyraujančią situaciją. Moteris savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriuo Vilniaus situaciją apibūdino kaip potvynius ir atoslūgius.

Apie trečiąją koronaviruso bangą kalbėti dar anksti, tačiau stebimi tam tikri nerimą keliantys signalai, žurnalistams pirmadienį sakė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė. „Situacija yra susijusi su tuo, kad mes matome, jog naujų atvejų skaičiaus kritimas yra sustojęs, naujų atvejų skaičius nebekrenta taip greitai, kaip buvome įpratę. (...) Labiausiai nerimą kelia teigiamų tyrimų procentas, kuris išaugo. Prieš savaitę turėjome 7,1 proc., o dabar turime 7,8 procento“, – teigė ji.

Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad situacija dėl koronaviruso plitimo stabilizuojasi, tačiau mirčių ir sunkių susirgimų skaičius kol kas dar auga. „Turime kol kas panašu stabilizavusią situaciją arba bent jau artėjame prie to“, – LRT radijui pirmadienio rytą sakė L. Ašoklienė.

Nuo rugsėjo 1-osios fiksuota daugiau kaip 2 tūkst. 700 koronaviruso atvejų ugdymo įstaigose, tačiau čia nefiksuojami skaitlingi židiniai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, daugiausia atvejų nustatyta vaikams. „Skaičiuojant nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 15 dienos, iš viso registruota 2716 COVID-19 atvejų, didžioji dalis – apie 70 proc. – yra vaikai, likusi dalis – įstaigų darbuotojai“, – pirmadienį žurnalistams sakė specialistė.

Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad koronaviruso atvejų skaičiaus augimas Lietuvoje ima lėtėti, yra ženklų, kad situacija pamažu stabilizuojasi, nors ir išlieka sudėtinga. „Situacija išlieka sudėtinga ir epidemiologiškai nepalanki (...), bet susirgimų skaičiaus kilimas nebėra toks spartus, kaip buvo prieš keletą savaičių, kai turėjome susirgimų skaičių augantį vos ne dvigubai ar trigubai kiekvieną savaitę“, – LRT radijui pirmadienio rytą sakė L. Ašoklienė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad išaugęs senjorų sergamumas koronavirusu ir mirtingumas nuo jo gali būti siejamas su ilguoju Vėlinių savaitgaliu. „Galima drąsiai sakyti, kad būtent Vėlinių laikotarpiu mes, ko gero, nesugebėjome atlaikyti su visomis mūsų rekomendacijomis“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė D. Razmuvienė. Jos teigimu, vien per lapkričio mėnesį registruotos 78 mirtys. „Vien per lapkričio 11 dienų“, – teigė epidemiologė.

Griežtesni ribojimai dėl renginių galėjo būti įvesti ir anksčiau, sako vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė. Ji taip pat pripažino, jog kai kurių sprendimų vėlesniam priėmimui įtakos galėjo turėti ir Seimo rinkimai, tačiau tai buvo ne vienintelė priežastis. Buvo viliamasi, kad gyventojai laikysis rekomendacijų. Interviu BNS ji teigė, kad riboti renginių dalyvių skaičių buvo siūloma nuolat, tačiau galutiniams sprendimams įtakos turėjo ir socialiniai bei ekonominiai motyvai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė, epidemiologė Rolanda Lingienė sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipė dėmesį į susiklosčiusią Covid-19 situaciją Lietuvoje. Anot jos, tik NVSC veiksmų valdant viruso plitimą neužtenka. Tam reikia ir Vilniaus gyventojų indelio. Specialistė pateikė ir paskutiniųjų 14-os dienų statistiką Lietuvoje. Sergamumo rodiklis per šias dienas siekia 46.86 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Nuo rugpjūčio grąžintas reikalavimas dėvėti kaukes parduotuvėse ir viešajame transporte sergamumo statistikoje atsispindės anksčiausiai rugsėjį, BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Epidemiologė: Lietuvoje šiuo metu yra apie 20 aktyvių koronaviruso židinių, sako Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė. „Yra apie 20 židinių, įvairiose apskrityse“, – lrt radijui pirmadienio rytą teigė G. Megelinskienė.

Trečiadienio ryto neoficialiais duomenimis, Lietuvoje per parą užfiksuota apie 10 naujų Covid-19 atvejų, iš kurių kelių užsikrėtimų aplinkybės nėra aiškios. „Šiandien, jei niekas nepasikeis, taip pat turėsime apie 10 atvejų, ir, berods, keletą taip pat turėsime tokių, kuriems reikalingas gilesnis epidemiologinis tyrimas siekiant išsiaškinti užsikrėtimo aplinkybes“, –  LRT radijui pasakojo vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė.

Naujų koronaviruso atvejų Lietuvoje skaičiai nuteikia optimistiškai, tad dažnai visuomenėje iškyla klausimas – galbūt  artėjame link pabaigos? Kaip vertinti dabartinę koronaviruso plitimo situaciją šalyje, kalbėjome su epidemiologe Daiva Razmuviene. Laba diena, tai kaip vertint situaciją po ilgojo savaitgalio? Vieną parą buvo nustatyti tik 4 atvejai, kitą – 9. Tai gal jau geri dalykai? Manau, kad praėjusi savaitė, gegužės 1-oji, rezultatus parodys po kokių 10–14 dienų.

Kiekvieną rytą Lietuvą pasiekia žinia apie naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus. Didžioji dalis jų – jau vietiniai atvejai. Tai reiškia, kad žmonės užsikrėčia nuo artimųju ar aplinkinių. Epidemiologoė Rolanda Lingienė tikina, kad Lietuvoje yra virš 20 koronaviruso židinių, praneša lrt.lt. „Mano nuomone, ar švelninti karantiną, bus galima matyti jau gerokai po Velykų, maždaug 2 savaites po jų, dabar džiugių naujienų negaliu pasakyti.

Antradienį sveikatos apsaugos ministras, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga pateikė naujausią informaciją apie koronaviruso plitimo šalyje suvaldymą. Jis priminė, kad šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 533 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai, mirė 7 žmonės.

Nors vakar ministras Aurelijus Veryga pasidalino gera žinia apie tai, kad viruso „plitimo kreivė yra gana plokščia", o tai, jo teigimu, leistų teigti, kad dabartinės karantino priemonės pasiteisina, epidemiologai neskuba piešti vien optimistinių prognozių. Pasak jų, sergamumo piko būtų galima tikėtis tik balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Apie tai plačiau kalbamės su vyriausiąja šalies epidemiologe dr. Loreta Ašokliene.

Lietuvoje šiuo metu yra 27 sunkūs koronaviruso atvejai, o susirgimų pikas – dar nepasiektas, antradienį LRT radijui sakė vyriausioji šalies epidemiologė tvirtina Loreta Ašoklienė. „Lietuvoje situacija kiekvieną dieną keičiasi, jis (užsikrėtusiųjų skaičius) vis dar didėja, ir, realu, kad jis dar keletą savaičių augs. (...) Kitas dalykas, apie ką reikėtų kalbėti, kad turime apie 25 procentus nustatytų atvejų, kurie yra hospitalizuoti, turime sunkius 27 atvejus.

Norint išvengti didesnio koronaviruso plitimo, reikėtų uždaryti vaikų žaidimų aikšteles, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Ko gero, reikėtų uždaryti vaikų žaidimų aikšteles, nes jos kiekvieną dieną būna pilnos“, – antradienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė ji. „Pasakyta, kad turi būti vienos šeimos keli vaikai tik, ten yra kelių šeimų ir kokie dešimt vaikų – kaip vasaros atostogų metu.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Ligas sukeliantys virusai ir bakterijos ieško, kur galėtų tarpti, ir visada randa, todėl nesiskiepydami keliame pavojų ne tik sau, tvirtina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė. „Paskutinis didelis protrūkis įvyko Tadžikistane. Ten mažų vaikų grupėse buvo nutraukti skiepai ir šimtai tūkstančių žmonių susirgo poliomielitu.