Už griežtesnes administracines bausmes balsavo 70, prieš – 2, susilaikė 1 Seimo narys. Tuo metu balsavime dėl griežtesnės baudžiamosios atsakomybės už balsavo tik 57 Seimo nariai, 2 susilaikė. Įstatymo projektas nepriimtas.
Seime pritrūko balsų sugriežtinti laisvės atėmimo bausmes, jei dėl taisyklių pažeidimų išplistų susirgimas – dabar už tai gresia iki trejų metų nelaisvės, Teisingumo ministerija maksimalią bausmę siūlė didinti iki penkerių metų.
Taip pat liko nepriimtos pataisos, kad susirgusieji, kurie žinojo apie savo ligą, bet nesilaikė paskirtų apsaugos priemonių ir tuo sukėlė pavojų kitiems, galėtų būti baudžiami laisvės atėmimu iki vienų metų. Šiuo metu, neįrodžius, kad užkratas išplito, laisvės atėmimo bausmė negalėtų būti skiriama.
Karas su virusu
„Mes gyvename išties labai pavojingu laikotarpiu ir situacija kinta žaibišku greičiu. Įstatymai, kurie galioja šiandieną, buvo priimti taikos metu. Dabar mes turime karo su Covid-19 virusu atveju. Šį karą mes neabejotinai laimėsime. Šiandieną esame priversti teikti siūlymą griežtinti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę už karantino pažeidimu“, – Seime kalbėjo teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Jo teigimu, įstatymų pataisos svarbios, nes šiuo metu policija negali bausti asmenų, kurie nepaiso karantino.
„Jeigu Seimas pritars, administracinių nusižengimų protokolus galės surašyti ne tik policija, bet ir kiti pareigūnai“, – pridūrė ministras.
Be to, saviizoliacijos turintys laikytis, bet jo nepaisantys asmenys būtų baudžiami ir laisvės atėmimu.
„Tai būtų nusikaltimas, už kurį teismas galėtų skirti net ir laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Jeigu dėl tokių veiksmų išplito susirgimas ar kilo ligos protrūkis, bausmė nebūtų traktuojama kaip nesunkus nusikaltimas, todėl teismas galėtų skirti laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų“, – kalbėjo E. Jankevičius.
Jis pažymėjo, kad šios bausmės galiotų tik nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos atveju.
Reikia sankcijų (Papildyta 19.14 val.)
Ragindama parlamentarus balsuoti už pataisas, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sakė, kad piliečiai turi žinoti, kad jų neatsakingas elgesys karantino laikotarpiu turėtų būti baudžiamas.
„Piliečiai turi suprasti, kad jų atsakingas elgesys, kaip ir neatsakingas elgesys, gali sulaukti sankcijų. Atsakingai elgdamiesi mes greitai nugalėsime virusą, elgdamiesi neatsakingai, tie, kurie nesupranta ar nenori suprasti, turi turėti atgrasančias priemones“, – priėmimo stadijoje kalbėjo ministrė.
Kritikuodamas pataisas, liberalas Simonas Gentvilas teigė, kad prie kiekvieno žmogaus policijos pareigūno pastatyti neįmanoma.
„Šitą pandemiją mes išgyvendinsime tiktai kalbėdamiesi su atsakingais piliečiais, kviesdami juos atsakingai elgtis“, – teigė parlamentaras.
Kritika baudoms (Papildyta 15.37 val.)
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas po svarstymo pritarė siūlymams griežtinti ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę už karantino pažeidimus.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas Seime kritikavo norą didinti sankcijas, iki šiol nebandžius pažeidėjų bausti dabar numatytomis baudomis. Jo manymu, reikia „taikyti adekvačias baudas, o ne tokias, kokias dabar siūlo didinant kelis kartus daugiau, negu dabar yra“.
„Siekiant, kad nuobauda atgrasytų nuo pažeidimų darymo, ją reikia taikyti. Kai jos netaikome, kai nė vienas asmuo nenubaudžiamas, kai tai nėra paviešinama, tai neturi jokios prevencinės įtakos pažeidimų užkardymui“, – Seime svarstant projektus sakė J. Sabatauskas.
Kalbėdamas apie baudžiamosios atsakomybės griežtinimą, J. Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad ne visais atvejais teisėsaugai pavyks įrodyti, kad dėl konkretaus asmens kaltės išplito liga ar kilo epidemija.
„Tikite, kad bus taikoma laisvės atėmimo bausmė? Aš netikiu. Dažniausiai, kaip būna tokiais atvejais, bus pritaikyta bauda, kuri savo dydžiu bus žymiai mažesnė, negu Administraciniame nusižengimų kodekse numatyta“, – svarstė J. Sabatauskas.
Kaip įrodyti kaltę
Socialdemokratas Julius Sabatauskas, ragindamas parlamentarus balsuoti prieš įstatymo pataisas, teigė, kad bausmių griežtinimu Teisingumo ministerija tik imituoja darbą.
„Jūs demonstruojate audringą veiklą, kai nieko neveikiate. Iš esmės čia materialios teisės normos. Ar treji, ar penkeri metai, reikės įrodyti, kad būtent dėl šio asmens kaltės [virusas išplito]“, – sakė J. Sabatauskas.
Jam antrino ir konservatorė Irena Haase, pažymėjusi, kad kiekvienu atveju reikės įrodyti, kad virusas plito dėl konkretaus asmens veiksmų. Jos teigimu, laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 5 metų nebūtinai padidins žmonių sąmoningumą.
Seimo narys Vytautas Kamblevičius kolegas ragino palaikyti įstatymo projektus, teigdamas, kad numatytos priemonės yra „savalaikės ir pačiu laiku“.
Baudos – iki 6 tūkst. eurų
Priėmus įstatymą, baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą auga nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų, o teisę surašyti nusižengimų protokolus įgija policija.
Dabar baudos fiziniams asmenims siekia iki 140 eurų, įmonėms – iki 600 eurų, o jas gali skirti visuomenės sveikatos specialistai.
Vyriausybė siūlė griežtinti ir laisvės atėmimo bausmę, jei dėl taisyklių pažeidimų išplistų susirgimas ar kiltų ligos protrūkis – dabar už tai gresia iki trejų metų nelaisvės, siūlyta, kad maksimali bausmė didėtų iki penkerių metų.
Susirgusieji, kurie žinojo apie savo ligą, nesilaikė paskirtų apsaugos priemonių tuo sukėlė pavojų kitiems, taip pat būtų baudžiami laisvės atėmimu iki vienų metų. Tačiau Seimas šį pasiūlymą atmetė.
Pagal dabartinį įstatymą, neįrodžius, kad užkratas išplito, laisvės atėmimo bausmė negalėtų būti skiriama.
Teisingumo ministerija tikina, kad dabar įtvirtintos sankcijos neatgraso asmenų nuo nusikalstamai lengvabūdiško elgesio, kuris gali sukelti itin neigiamas pasekmes, potencialiai netgi sunkius sveikatos sutrikdymus, ne tik atskiriems asmenims, bet ir visai visuomenei.
Paramą bausmių griežtinimui išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
