Valstybės saugumo departamento (VSD) postą į ambasadoriaus Ispanijoje krėslą greitai pakeisiantis Mečys Laurinkus įspėja saugoti valstybės saugumo tarnybą nuo politizavimo.
"Vienas dalykas, kuris bus svarbus visą laiką, jeigu pasidairysime ir aplinkui, kitose valstybėse - labai plona riba tarp tokių institucijų politizavimo. Jeigu tik institucija tampa kokių nors užsakymų vykdytoja - gali būti labai dramatiška situacija", - pirmadienį (08.04) Lietuvos radijo laidoje sakė M. Laurinkus.
Jis taip pat teigė pageidaująs, kad ateityje būtų užtikrintas "žvalgybos, kontržvalgybos ir valstybės paslapčių apsaugos tęstinumas, kur mes ir esame kažką pasiekę".
M. Laurinkus, kuriam dabar 52-eji, VSD generaliniu direktoriumi buvo paskirtas 1998-ųjų birželį, prezidento pareigas einant Valdui Adamkui. Liepos pradžioje Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė M. Laurinkaus kandidatūrai į ambasadoriaus Ispanijoje postą.
Prezidentūros signalai apie ketinimus pakeisti M. Laurinkų kai kurių politikų buvo įvertinti kaip prezidento Rolando Pakso noras paskirti valstybės saugumo vadovu savo aplinkos asmenį. Tačiau M. Laurinkus po vieno iš susitikimų su R. Paksu tikino jau seniai planavęs dirbti diplomatinėje tarnyboje ir sutikęs vadovauti valstybės saugumui tik ankstesnio prezidento V. Adamkaus prašymu.
Radijo laidoje pirmadienį M. Laurinkus taip pat pareiškė, kad VSD dėmesio akiratyje tebėra didžiausia prezidento R. Pakso rinkimų finansuotoja - sraigtasparnių remonto bendrovė "Avia Baltika". Praeityje ši bendrovė eksportavo dvejopos - tiek karinės, tiek civilinės - paskirties sraigtasparnius į Afrikoje esančią Sudano valstybę, kuri kaltinama ryšiais su terorizmu.
"Avia Baltika" domėjomės, domimės ir domėsimės ateityje, būsiu aš VSD direktoriumi ar ne", - sakė M. Laurinkus.
"Tuo metu, kai tyrėme "Avia Baltikos" veiklą, mūsų požiūriu, tai neatitiko bendrų europinių standartų, bet mūsų įstatymams neprieštaravo. Buvo įstatymuose skylės. Ir mes pasiūlėme prezidentui, kad būtų panaikinti neatitikimai", - pabrėžė M. Laurinkus.
Jis teigė apie "Avia Baltika" reikalus anksčiau informavęs ir prezidentą R. Paksą.
Šį kovą Seimas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad sraigtasparnį į Sudaną 2001 metų vasarą eksportavusi bendrovė "Avia Baltika" nepažeidė tuometinių Lietuvos įstatymų, tačiau toks eksportas prieštaravo Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Tautų (JT) Sudanui taikomoms sankcijoms. Tokį nutarimą parengė Seimo laikinoji tyrimo komisija, kuri buvo sudaryta kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės "Avia Baltika" veiklai ištirti.
2001 metais "Avia Baltika" kreipėsi į Ūkio ministeriją leidimo eksportuoti į Sudaną sraigtasparnį "Mi-8T", tačiau vėliau savo prašymą atsiėmė ir pasinaudojo teise eksportuoti sraigtasparnį be licencijos, kaip civilinės paskirties prekę.
Tuo metu galioję įstatymai nebuvo pažeisti, tačiau sukėlė NATO šalių diplomatų susirūpinimą, ar tai nepažeidžia Sudanui taikomų tarptautinių sankcijų.
Europos Sąjunga prekybos sankcijas Sudanui taiko nuo 1994, Jungtinės Tautos - nuo 1996 metų. Iki šiol JAV Valstybės departamentas yra įtraukęs Sudaną į šalių, kurios sąmoningai remia terorizmą, sąrašą.
Po minėto NATO valstybių diplomatų kreipimosi pernai priimtomis įstatymo pataisomis ir poįstatyminiais aktais buvo sugriežtinta strateginių prekių eksporto tvarka, o Seimas sudarė laikinąją komisiją kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusios sraigtasparnių remonto bendrovės "Avia Baltika" veiklai ištirti.
Pagal pakeistą tvarką, bet kokių orlaivių - civilinės ar karinės paskirties - eksportui reikės gauti Ūkio ministerijos licenciją.
Buvusio Liberalų demokratų partijos (LDP) lyderio ir dabartinio šalies prezidento R. Pakso prezidento rinkimų kampanijai Jurijaus Borisovo vadovaujama "Avia Baltika" skyrė 1,2 mln. litų.
Praeityje profesionalą lakūną akrobatą R. Paksą ir J. Borisovą sieja draugystė.
BNS
