Vokietija parėmė Europos Sąjungos pasiūlymą, kad nuo 2035 m. būtų galima pardavinėti naujus automobilius ir furgonus, neturinčius vidaus degimo variklių. Vis dėlto, nepaisant šios paramos, Europos Sąjunga toliau tęsia derybas dėl plataus užmojo ekologinės sistemos pertvarkos.
ES aplinkos ministrai kas ketvirtį Briuselyje vykstančiame susitikime aptarė pasiūlymus dėl išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo. Pokalbiai dėl įstatymo projekto, kuriuo siekiama uždrausti vidaus degimo variklių naudojimą, parodė, kad kai kurios šalys nori būti ambicingesnės: Nyderlandai ir Belgija paragino iki 2030 m. nustatyti laipsniško išmetamųjų teršalų atsisakymo tikslą.
Diskusijos dėl vadinamojo paketo „Fit for 55“, kuriuo siekiama įgyvendinti ES tikslą iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pastaraisiais mėnesiais tapo itin įtemptos dėl sparčiai augančių energijos kainų, kurias dar labiau padidino Rusijos invazija į Ukrainą. ES narės siekia susitarti dėl pasiūlymų, pradedant automobilių išmetamų teršalų kiekio mažinimu ir baigiant anglies dioksido kainos nustatymu kelių transportui ir šildymui.
Vokietijos aplinkos ministrė Steffi Lemke sakė, kad valdančioji Berlyno koalicija remia ES vykdomosios valdžios planą. Trijų partijų darinys anksčiau vengė nustatyti griežtą tikslą uždrausti taršias transporto priemones, o vietoj to teigė, kad remia ES tikslą nuo 2035 m. Europoje nebepardavinėti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais ir įsipareigoja remti gamintojus, kurie gamina elektra varomas alternatyvas.
Šis klausimas ypač opus Vokietijoje, kur dominuoja automobilių pramonė, o gamintojai jau daugelį nėra linkę imtis radikalių, bet būtinų pokyčių. Vokietija taip pat neprisijungė prie praėjusiais metais vykusiose COP26 klimato derybose prisiimto įsipareigojimo iki 2035 m. pardavinėti tik nulinės taršos transporto priemones.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Prancūzija siekia iki vasaros pasiekti susitarimą dėl valstybių narių derybų įgaliojimų paketo deryboms su Parlamentu.
Tuo tarpu Švedija, Danija, Nyderlandai ir Vokietija pasisakė už atskirą prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, kuri apimtų kelių transportą ir pastatus, o grupė šalių, įskaitant Lenkiją ir Slovakiją, įspėjo dėl išlaidų, kurias tokie mechanizmai sukeltų. Pastaroji šalis svarsto galimybę pasiūlyti alternatyvą, pagal kurią būtų sumažinta dabartinės prekybos anglies dioksidu sistemos tinkamumo riba, o kelių transportui būtų įvestas nacionalinio lygmens anglies dioksido mokestis.
Vokietija parėmė Europos Sąjungos pasiūlymą, kad nuo 2035 m. būtų galima pardavinėti naujus automobilius ir furgonus, neturinčius vidaus degimo variklių. Vis dėlto, nepaisant šios paramos, Europos Sąjunga toliau tęsia derybas dėl plataus užmojo ekologinės sistemos pertvarkos.
ES aplinkos ministrai kas ketvirtį Briuselyje vykstančiame susitikime aptarė pasiūlymus dėl išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo. Pokalbiai dėl įstatymo projekto, kuriuo siekiama uždrausti vidaus degimo variklių naudojimą, parodė, kad kai kurios šalys nori būti ambicingesnės: Nyderlandai ir Belgija paragino iki 2030 m. nustatyti laipsniško išmetamųjų teršalų atsisakymo tikslą.
Diskusijos dėl vadinamojo paketo „Fit for 55“, kuriuo siekiama įgyvendinti ES tikslą iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pastaraisiais mėnesiais tapo itin įtemptos dėl sparčiai augančių energijos kainų, kurias dar labiau padidino Rusijos invazija į Ukrainą. ES narės siekia susitarti dėl pasiūlymų, pradedant automobilių išmetamų teršalų kiekio mažinimu ir baigiant anglies dioksido kainos nustatymu kelių transportui ir šildymui.
Vokietijos aplinkos ministrė Steffi Lemke sakė, kad valdančioji Berlyno koalicija remia ES vykdomosios valdžios planą. Trijų partijų darinys anksčiau vengė nustatyti griežtą tikslą uždrausti taršias transporto priemones, o vietoj to teigė, kad remia ES tikslą nuo 2035 m. Europoje nebepardavinėti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais ir įsipareigoja remti gamintojus, kurie gamina elektra varomas alternatyvas.
Šis klausimas ypač opus Vokietijoje, kur dominuoja automobilių pramonė, o gamintojai jau daugelį nėra linkę imtis radikalių, bet būtinų pokyčių. Vokietija taip pat neprisijungė prie praėjusiais metais vykusiose COP26 klimato derybose prisiimto įsipareigojimo iki 2035 m. pardavinėti tik nulinės taršos transporto priemones.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Prancūzija siekia iki vasaros pasiekti susitarimą dėl valstybių narių derybų įgaliojimų paketo deryboms su Parlamentu.
Tuo tarpu Švedija, Danija, Nyderlandai ir Vokietija pasisakė už atskirą prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, kuri apimtų kelių transportą ir pastatus, o grupė šalių, įskaitant Lenkiją ir Slovakiją, įspėjo dėl išlaidų, kurias tokie mechanizmai sukeltų. Pastaroji šalis svarsto galimybę pasiūlyti alternatyvą, pagal kurią būtų sumažinta dabartinės prekybos anglies dioksidu sistemos tinkamumo riba, o kelių transportui būtų įvestas nacionalinio lygmens anglies dioksido mokestis.
