„Malio vyriausybė dar kartą atsisakė suteikti teisę įskristi šiandien planuotam skrydžiui“, ketinant atlikti šalyje veikiančių karių rotaciją, per įprastą spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerijos atstovas.
Atsakydama Vokietija nusprendė „iki tolesnio pranešimo sustabdyti mūsų žvalgybos pajėgų operacijas ir [sraigtasparnių] CH-53 transporto skrydžius“.
„Tapo nebeįmanoma palaikyti MINUSMA žvalgybos misijų operatyviniu pagrindu“, – pridūrė atstovas.
Nesant naujų karių, galinčių „pakeisti Prancūzijos pajėgas“, kurios šiuo metu yra išvedamos, „saugumas vietoje nėra užtikrinamas“, nes „liekančios pajėgos turi būti laikomos parengtos saugumo operacijoms|.
Leidimas skrydžiams nebuvo išduotas, nors Malio gynybos ministras Sadio Camara, ketvirtadienį telefonu kalbėdamasis su kolege Vokietijoje Christine Lambrecht, tvirtino, kad tai bus padaryta, nurodė atstovas.
„Camaros veiksmai sako ką kita negu žodžai“, – sakoma Vokietijos gynybos ministerijos „Twitter“ paskyroje paskelbtoje Ch. Lambrecht žinutėje.
Su džiihadistais kovojanti Malio chunta pastaruoju metu nusigręžė nuo didelio masto pagalbą Bamakui teikusios Prancūzijos ir plėtojo bendradarbiavimą su Rusija.
Seniai besitęsiantis konfliktas šalyje nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių, dar šimtai tūkstančių gyventojų buvo priversti palikti savo namus.
Bamako ir Paryžiaus, buvusio Malio kolonijinio valdytojo ir tradicinio sąjungininko, ryšiai pastaraisiais mėnesiais pašlijo.
Chuntos pakviestų Rusijos samdinių atvykimas į Malį buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs Prancūzijos sprendimą išvesti savo pajėgas.
Šis išvedimas turėtų būti užbaigtas artimiausiomis savaitėmis.
