Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo šalyje raginama išsaugoti per viršūnių susitikimą savo kietą poziciją ir atmesti visas pastangas priversti Berlyną tapti Europos partnerių ar bankų skolų garantu.
Tačiau Vokietijos ES kolegės tvirtina, kad toks sprendimas gali būti vienintelis teisingas būdas norint išgelbėti valiutų sąjungą.
„Nein! Ne! Ne!“ – skelbia paprastai santūraus verslo laikraščio antraštės. Straipsnyje laikraščio vyriausiasis redaktorius ragina A. Merkel per viršūnių susitikimą būti tvirta.
Ispanija ir Italija maldauja imtis skubių priemonių, kurios padėtų sumažinti jų augančias išlaidas paskoloms, – kitaip jos neteks priėjimo prie skolinimosi rinkų. Jos siekia, kad euro zonos gelbėjimo fondai arba Europos centrinis bankas kiek įmanoma greičiau įsikištų į situaciją.
Europos Sąjungos prezidentas Herman Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pasiūlė sukurti euro zonos iždą, kad būtų išplatintos bendros obligacijos vidutinėje perspektyvoje, taip pat įsteigti Europos bankų sąjungą su bendru fondu ir centralizuotos priežiūros galimybe.
A. Merkel tvirtina, kad, prieš nustatant bendrą atsakomybę, būtina įgyvendinti esmines reformas, suteikiančias ES galimybę kištis į šalių nacionalinius biudžetus ir politiką.
„Jeigu būtume žinoję prieš 20 metų, su kokiais sunkumais susidurs euro zona šiandien ir koks spaudimas bus mums daromas, Vokietija niekada gyvenime nebūtų sutikusi prisijungti prie euro zonos, bent jau prie tų šalių, kurios ten yra dabar“, – tvirtina ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ prezidentas, aktyvus euroskeptikas Hansas Werneris Sinnas.
