Panevėžio rajono gyventoja Aldona nuo pat ryto skuba į pašto skyrių Dembavos kaime sumokėti mokesčių. „Dar kažin, ar čia priims šiandien, turbūt paskutinė diena jau“, – baiminasi Aldona.
Moters dvejonės pasitvirtino. Pašto skyriaus lentynos tuščios. Šiandien šiam paštui paskutinė darbo diena. Priimami tik laiškai ar siuntiniai. Vietiniai sako visai neseniai sužinoję, kad jų kaime nelieka pašto skyriaus:
„Blogai, blogai, kaip galim vertint, čia žodžių trūksta ir nieks nieko nedaro, kad būtų geriau.“
„Labai gerai mokesčius mokėt buvo.“
Duris užveria ir dar vienas pašto skyrius Panevėžio rajone – Velžyje.
Štai ir Raguvos miestelyje buvusiame pašto skyriuje dabar prekiaujama gėlėmis. O gyventojai pratinasi prie mobilaus laiškininko paslaugų.
Kai buvo pašto skyrius Raguvoje dirbo trys paštininkai. Šiuo metu Raguvos apylinkėse likusi viena mobili laiškininkė.
„Eini visur namo, užsakai laikraščius, seki spaudą, kada reikia užsakyt ir viskas, ką kitaip pakeisi. Visur tas pats, paštai užsidarė“, – sako mobili laiškininkė Gražina Dalinkevičienė.
Kai kurie gyventojai sako pasigendantys miestelio centre buvusio pašto skyriaus:
„Kai buvo paštas, aišku, kad geriau, buvo galimybės ir žmonėms apsilankyti, kažką dar nusipirkdavo, ne tik laikraščius užsisakydavo. Nors ir dabar nėra blogai.“
„Užeidavai, laikraštį nusipirkdavai, žurnalą, pasirenki, tokių prekių kitokių būdavo, buitinių, kažkaip buvo toks taškas užeiti. Va, kad ir šiandien išėjau į miestelį, daugiau nėra, kur užeit, tik į parduotuvę.“
„Aš tai skirtumo didelio nejaučiu, ko man reikia, siuntiniai ateina, mane tenkina.“
Laiškininkė Gražina teigia, darbo kaimuose netrūksta. Anot moters, jai šiose apylinkėse dirbti lengviau, nes yra vietinė.
„Ar reikia laiškų, ar atvirukų, ar ko nors, visi paskambina ir važiuoji, užvažiuoji ir viskas ir gerai, pasikalbam, nori pasikalbėt labai seni žmonės“, – sako G. Dalinkevičienė.
Anot Lietuvos pašto atstovės, pašto skyriai kaimuose ar atokesniuose miesteliuose paprastai uždaromi dėl sumažėjusio klientų srauto. Neretai tokie paštai įsikūrę jau atgyvenusiuose pastatuose, neįmanoma užtikrinti kokybiškų darbo sąlygų. Tačiau gyventojai esą be paslaugų nepaliekami.
„Mobilus laiškininkas yra pašto skyrius ant ratų, nelieka tik pastato, kuriame negalima kokybiškai teikti paslaugos, pastato, kuris yra kritinės būklės. Bet visos pašto funkcijos yra teikiamos, tik jos pasidarė mobilios ir yra ant ratų“, – aiškina „Lietuvos pašto“ atstovė Deimantė Žebrauskaitė.
Pirmieji mobilūs laiškininkai Lietuvoje darbą pradėjo 2017 ais metais. Šiuo metu kaimuose ir miesteliuose darbuojasi daugiau nei 440 mobilių laiškininkų. Teigiama, kad ateityje jų daugės.
