Dar prieš savaitę netrūko liūdnų pasvarstymų, kad štai prezidento rinkimai sparčiai artėja, o horizonte nesimato rimtų kandidatų užimti aukščiausias valstybėje pareigas. Tačiau pakako Lietuvos visuomenės apklausų lyderei eurokomisarei Daliai Grybauskaitei paskelbti apie savo apsisprendimą dalyvauti rinkimuose ir viskas atsistojo į savo vietas. Kalbas, kad nėra rimtų pretendentų pakeitė svarstymai, ar pakaks šiuose rinkimuose vieno turo.
Parėjusį savaitgalį vienas po kito atsisakė prezidentų rinkimų kovos tie, kurie galėjo būti įvardinami daugiau mažiau rimtesniais konkurentais D. Grybauskaitei. Pirmoji atsisakė bandyti jėgas prezidento rinkimuose buvusi Socialinės apsaugos ministrė Vilija Blinkevičiūtė, kuri, manoma, kad galėjo surinkti daug pensijinio amžiaus žmonių balsų. Apie savo nenorą dalyvauti rinkimuose pareiškė prichvatizacijos patriarchas ilgametis socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas, kuris vis dar ne vienam žmogui siejasi su stabilumu valstybėje, nors ir korumpuotu. Valstybe, kurioje, kaip galvoja žmonės, valdžioje daug kas vagia, tai gerai, kad kažkas išlaiko ir stabilumą.
Įdomu tai, kad nors A. Brazauskas viešai skelbė per televiziją, jog D. Grybauskaitė su juo pasidalino savo tikraisiais ketinimais prezidento rinkimuose, pats A. Brazauskas iki pat paskutinės minutės neatskleidė savo planų šiuose rinkimuose. Tai rodo, kad arba buvęs šalies vadovas sutirštino spalvas, piešdamas save, kaip žmogų, kuriuo D. Grybauskaitė labiausiai pasitiki, arba pati eurokomisarė, susitikusi su A. Brazausku dar prieš keletą savaičių gerokai abejojo dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose.
Eurokomisarės sprendimas nustūmė į šoną ir kito prichvatizacijos politikos meistro Artūro Zuoko planus dalyvauti prezidento rinkimuose, bet šis dėl savo praeities šleifo kažin, ar galėjo tikėtis geresnių rezultatų jų metu. Galima spėti, kad A. Zuoko sprendimas tapti pirmuoju rinkimuose į Europos parlamentą taip pat šiai partijai didelio populiarumo nepridės, nors visiškai realu, kad vieną vietą savo lyderiui liberalcentristai šiuose rinkimuose gaus.
Po D. Grybauskaitės sprendimo nedalyvauti prezidento rinkimuose savo sprendimą pareiškė ir konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis, kuris iki šiol yra didžiulis autoritetas ne vienam konservatorių, krikščionių demokratų bei tautininkų politikui bei rėmėjui. Įdomu tai, kad V. Landsbergio nuopelnus netikėtai ėmė kelti į padanges „valstybininkai“, o tai rodo, kad matyt norėta pasinaudoti politinėmis ambicijomis, silpninant konservatorių partiją, kurios lyderis Andrius Kubilius jau buvo pareiškęs apie savo politines simpatijas eurokomisarei.
Taigi, D. Grybauskaitės sprendimas dalyvauti prezidento rinkimuose labai išgrynino dangų virš būsimos prezidento kėdės. Visų pirma, nuo rinkimų buvo nupūsti tie, kurie taip ir nesuprato, kad žmonių kantrybė nebegalinė ir jeigu vieną kartą pabuvai valdžioje ir pasinaudojai prichvatizacijos sandėriais savo bei šeimos ir draugų labui, tai ir gana. Džiaukis tik, kad į teisėsaugos rankas nepakliuvai, nors šių politikų pajamų šaltinius būtų nevėlu patikrinti ir dabar, jiems ir nedalyvaujant prezidento rinkimuose.
Antra, eurokomisarės apsisprendimas pašalino galimybę „valstybininkams“ drumsti šalies politinį gyvenimą ir įvaryti pleištą į valdančiąją daugumą.
Seimo pirmininko Arūno Valinsko dalyvavimas prezidento rinkimuose didelės žalos valdantiesiems neturėtų padaryti, nes panašu, kad pats buvęs humoro laidų vedėjas suprato, jog politika yra nejuokai. Jeigu ne iki prezidento rinkimų, tai po jų jis pats gali būti nuverstas nuo Seimo pirmininko kėdės.A. Valinskui šie rinkimai yra matyt paskutinis šansas padaryti dar vieną didelį šuolį. Kitaip, galimas kritimas žemyn. Savo lyderio dalyvavimui rinkimuose nepritarė trečdalis jo sukurtos politinės jėgos narių.
Kitos partijos rodė didesnį palaikymą savo lyderiams dalyvauti prezidento rinkimuose, bet ne entuziazmą. Juo tikrai netryško naujasis socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, pareiškęs, kad nekonfrontuos su eurokomisare, bet mielai konkuruos ekonominiais finansiniais klausimais. Rimtai dalyvauti rinkimuose nusiteikęs Tvarkos ir teisingumo frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis, bet panašu, kad jam šie rinkimai turi kitą, nemažiau svarbų tikslą: patikrinti jau nebe Rolando Pakso, o jo, Valentino Mazuronio populiarumą, prieš tai, kai ilgametis partijos lyderis bus išsiųstas į Briuselį.
Šiandien dangus virš D. Grybauskaitės, kaip kandidatės į Lietuvos šalies vadoves, atrodo visiškai giedras, nes dabar kiekviena partija ir atskiri politikai, dalyvaujantys šiuose rinkimuose labiau grynina situaciją savo pačių politinėje karjeroje ar partijų viduje, nei prezidento rikimuose. Ir vis dėlto, iki prezidento rinkimų dar du mėnesiai. Blogiausia būtų, jeigu D. Grybauskaitės rinkimų štabas jau šiandien patikėtų savo pergale pirmajame ture. Net ir labai stiprūs kandidatai turi gerai pasiruošti rinkimų kampanijai.
