Balsių mikrorajone pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, turėtų būti rekonstruota Žaliųjų ežerų gatvė. Ji turėtų būti sujungta su Nemenčinės plentu, o per Nerį turėtų būti nutiestas naujas tiltas. Taip esą būtų pagerintas susisiekimas su Balsių ir Ožkinių gyvenvietėmis.
Balsiuose taip pat numatyta suformuoti linijinį centrą, kur būtų galima plėsti paslaugas gyventojams, kurti naujas darbo vietas. Savivaldybė nurodo, kad Balsiai yra vertinga gamtine aplinka pasižymintis rajonas, tačiau vis dar neturintis išvystytos socialinės infrastruktūros, darbo vietų, dėl ko rajono gyventojai yra priversti keliauti į kitas miesto dalis.
Vietiniai širsta: nori išdarkyti praktiškai kurortinę vietovę
Savivaldybės planai jau ne vienerius metus siutina Balsių ir Ožkinių gyventojus. Jų bendrijos savivaldybei yra pateikusios ne vieną raštą ir dėl planuojamo tiesti kelio bei tilto, ir dėl planų plėsti infrastruktūrą.
Vieną iš paskutiniųjų raštų dėl bendrojo plano pakeitimo savivaldybei dar šiemet vasario 23-ąją pateikė keturių vietinius gyventojus vienijančių bendrijų atstovai: Sodų bendrijų „Ožkiniai“, „Skambutis“, „Dobilas“ ir „Balsių bendruomenės“ pirmininkai.
Rašte rašoma, kad visos keturios bendrijos „kategoriškai prieštarauja ir visomis pilietinėmis priemonėmis aktyviai priešinsis eismo nukreipimui per Ožkinių sodų bendriją ir tilto statyboms per Nerį Nemenčinės plento link.“
Kreipimesi nurodoma, kad jei naujas kelias bus nutiestas, o tiltas pastatytas, gyventojams esą stipriai pablogės gyvenimo kokybė. Gyventojai nurodo, kad vietovė nėra pritaikyta intensyviam eismui – teritorija tankiai apstatyta gyvenamaisiais namais, sakoma, kad eismas jau ir dabar yra intensyvus.
Gyventojams netinka ir tai, kad įrengus naują kelią, pastačius tiltą, praktiškai kurortinis Žaliųjų ežerų rajonas bus perskirtas pusiau.
„Dalis vaikų negalės saugiai pakliūti į mokyklą (kelias eis arti mokyklos tvoros). Bus sukurtas papildomas automobilių srautas, einantis per tankiai apgyvendintų teritorijų gatves. Jau šiandien šiose gatvėse kyla problemos pėsčiųjų saugumui: dėl esamo automobilių srauto didėja avaringumas. Jau turėjome įvykių, kai nukentėjo pėstieji, vaikai“, – rašoma bendruomenių pirmininkų rašte savivaldybei.
Kitas gyventojų argumentas – šioje vietoje padidėjus eismui, taip pat išaugs ir triukšmo lygis, išmetamųjų dujų kiekis, o dėl galimų spūsčių, „ypač žiemos metu, situacija taps nepakenčiama.“
Taip pat nerimaujama dėl to, kad kelią ir tiltą tiesti planuojama per Pavilnių ir Verkių regioninius parkus: „Šiuo metu ten yra gausu miško takelių, tiesiami dviračių takai. Įgyvendinus minėtą projektą bus sugriauta šioje vietoje esanti harmoninga ekosistema.“
Vietiniams gyventojams kliūna ir planuojamo statyti tilto vieta. „Balsių bendruomenės“ pirmininkė Neringa Kleniauskienė tv3.lt sako, kad vietoje, kur tiltas yra numatytas, Neries vaga yra itin plati, toje vietoje yra ir salų, o upės krantai esą abejose upės pusėse yra skirtingo aukščio.
„Kyla klausimas, kodėl būtent toje vietoje nuspręsta padaryti tą tiltą. Plačiausioje vietoje, kur šlaitai aukšti. Ten, kur iš esmės matai, kad sunku bus jį padaryti. Tai yra mūsų, mokesčių mokėtojų pinigai“, – tv3.lt sako bendruomenės pirmininkė N. Kleniauskienė.
Antra, tiltas esą atsidurtų tiesiai gyventojams po langais.
„Yra tų vietų, kur nebūtinai gyventojams į duris turi atkeliauti tas tiltas. Tikrai galima rasti tų vietų ir atrasti sprendimų“, – sako N. Kleniauskienė.
Dėl statybų dešimtys šeimų turės palikti namus
Tačiau kone daugiausiai pykčio vietos gyventojams kelia faktas, kad įgyvendinant projektą, kelias ir tiltas eitų per sklypus, kuriuose dabar stovi gyvenamieji namai.
„Tokiu būdu ne okupantai, o sava lietuviška valdžia išvytų 18 šeimų su mažais vaikais iš gimtų namų“, – rašoma gyventojų rašte.
„Balsių bendruomenės“ pirmininkė N. Kleniauskienė sako, kad nors kelias bei tiltas toje vietoje ir yra numatyti jau ilgą laiką, naujai įsikeliantys į rajoną žmonės esą apie planuojamas tilto bei kelio statybas net nebuvo įspėjami.
„Valstybė turės išpirkti ir sumokėti mūsų mokesčių mokėtojų pinigus vien dėl to, kad kažkas neatliko laiku savo darbo. Duoti žmonėms leidimai statybai, pasistatė namus. Ten nebe sodai, ten gyvenamieji kvartalai, tai normalūs gyvenamieji namai, žmonės ten kuriasi ir gyvena. To aplinkkelio žemė, kur turėjo būti rezevinė žemė, palikti tie sodai, pastatyti namai. Savo laiku kažkas davė leidimus žmonėms, žmonės pasistatė namus, įsikūrė“, – tv3.lt komentuoja N. Kleniauskienė.
Sodų bendrijos „Ožkiniai“ pirmininkas Arūnas Maliauka sako, kad vien vakarinėje upės pusėje po planuojamu tiesti keliu pakliūtų 24 privatūs sklypai, kuriuose stovi 18 pastatų. Kitoje upės pusėje taip pat po keliu atsidurtų du pastatai, tačiau, kaip sako pašnekovas, tik vienas jų yra privatus.
Vietinių gyventojų atstovai teigia, kad leidimai statybai šioje vietoje buvo išduodami iki šiol. Bendrijų pirmininkai sako, kad gyventojai apie planus tiesti kelią ir statyti tiltą esą sužinojo, kai vienam gyventojui nebuvo išduotas leidimas rekonstuoti namą. Esą iki tol niekam apie planą nekilo jokio įtarimo.
A. Maliauka sako, kad į šį rajoną gyventojai kėlėsi gyventi dėl išskirtinės gamtos ir visai nenorintys panosėje naujo kelio ar tilto.
„Mes gyvename realiai kaip kurorte, Žalieji ežerai, Neris, viskas, mes visai nenorime to. Paprasčiausiai atsiranda žmonių, kuriems patogiau į Antakalnį nuvažiuoti. Sakom, statykite tą tiltą, bet patraukite kilometru į šoną, kur niekam nekliūtų, į vieną pusę ar į kitą, bet jie net nesileidžia į diskusijas. Jie nediskutuoja, jie parašo, kad mes patys kalti, kad mes čia gyvename. Bet jie patys išdalino leidimus, leido gyventi, visi namai su leidimais pastatyti“, – tv3.lt sako A. Maliauka.
Bendrijos pirmininkas sako, kad yra vietinių gyventojų, kurie tilto ir naujo kelio laukia, tačiau nemažai daliai gyventojų tiesiai po langais esą tektų kęsti išmetamąsias dujas ir transporto priemonių triukšmą.
„Man reikės visa tai uostyti, triukšmą, dieną naktį sirenos kokios kauks, greitoji. Už keturių namų man bus, bet ne aš vienas čia, mūsų 600 sklypų. Kodėl jie negali tiesti per miškelį? Tebūnie, ten reikia želdinius kažkokius iškirsti, bet nereikės 600 sklypų, gyvena dar daugiau, kodėl jie turi mums pabloginti sąlygas?“ – sako A. Maliauka.
Sodų bendrijų ir „Balsių bendruomenės“ rašte savivaldybei prašoma automobilių srautus perkelti toliau nuo miesto ir naujam aplinkkeliui pasirinkti Pikeliškių–Nemenčinės trasą.
Gyventojai taip pat prašo planuojamo statyti tilto per Nerį vietą perkelti vienu kilomentru į šoną ir tiltą statyti Popieriaus ar Ožkinių gatvių pabaigoje.
Į siūlymus nebus atsižvelgta
Kovą Vilniaus miesto savivaldybė susirūpinusiems gyventojams pateikė atsakymą. Jame rašoma, kad į gyventojų siūlymus nebus atsižvelgta, nes esą siūlymą jie pateikė per vėlai – tą neva reikėjo padaryti iki 2020 m. kovo 6 d.
Portalas tv3.lt gavo „Balsių bendruomenės“ kreipimųsi į savivaldybę kopijas, vienas jų, dėl planuojamų infrastruktūros pokyčių Balsiuose, savivaldybei buvo pateiktas 2020 m. vasario 5 d. Tais pačiais metais kovo 6 d. vyko viešas susirinkimas, kur pasiūlymus dėl bendrojo plano pakeitimų pateikė „Balsių bendruomenė“. Abu pasiūlymus savivaldybė atmetė kaip nepagrįstus.
Administracijos direktorės Linos Koriznienės šiemet kovą pasirašytame rašte gyventojai informuojami, kad planuojamo kelio kategorija iš B1 sumažinta iki C, esą taip turėtų būti išvengta tranzitinio transporto eismo.
Balsių ir Ožkinių gyvenviečių jungtis su Nemenčinės plentu, kaip nurodo savivaldybė, yra laikoma minėtų gyvenviečių papildoma urbanistine ašimi, sudarančia šiems rajonams palankesnes plėtros ir susisiekimo sąlygas.
Savivaldybė gyventojams pranešė, kad jų siūlyta alternatyvi trasa tiesti naują gatvę link numatomo tilto per Nerį per Popieriaus gatvę „buvo nagrinėta, tačiau šios trasos atsisakyta, nes ji nesprendžia viešojo transporto maršrutinio tinklo formavimo Balsių zonoje, dvigubai prailgina Balsių rajono gyventojų kelionės ilgį užmiesčio kryptimi, o Popieriaus ir Ožkinių gatvių techninių reikalavimų realizavimas pareikalautų žemės ir pastatų paėmimo visuomenės poreikiams, išlieka sudėtingos probleminės atkarpos Žaliųjų Ežerų g. per Verkių Riešę.“
Todėl alternatyvios trasos atsisakyta, paliekant gatvę link numatomo tilto per upę toje vietoje, kaip ir planuojama bendrajame plane. Savivaldybės rašte rašoma, kad naujasis tiltas per Nerį neatsiras greitai – statyba iki 2030 m. nenumatoma. Iki tilto statybų dar turėtų būti atliktas naujos gatvės ir tilto poveikio aplinkai vertinimas, su projektu gyventojai dar bus supažindinami.
Savivaldybė: rūpestis – per ankstyvas
Kilus diskusijoms dėl kelio Balsiuose ir Ožkiniuose, Vilniaus miesto savivaldybė išplatino pranešimą žiniasklaidai. Pranešime rašoma, kad viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie Vilniaus planus buvo pateikta savivaldybės apie tai nė nepasiteiravus.
„Naujos gatvės per Balsius ir Ožkinius statyba nėra miesto prioritetų sąraše: nėra jos projekto, taigi nėra ir projekto svarstymų. Bet šios gatvės, o kartu ir tilto, statybos poreikis akivaizdus, todėl yra įvardintas Bendrajame plane – prie šios temos reikės sugrįžti įgyvendinus kitus šiuo metu svarbius miesto projektus. Galbūt – po dešimties metų“, – rašo savivaldybė.
Pranešime spaudai sakoma, kad problema minėtoje vietovėje yra akivaizdi – Balsiai su centrine miesto dalimi jungiasi vienintele dviejų juostų Verkių gatve ir, atsitikus čia rimtai avarijai, izoliuota liktų didelė miesto dalis. Pranešime sakoma, kad dauguma gyventojų sprendimo laukia jau seniai.
„Sprendimas platinti esamą Verkių gatvę reikštų didelį poveikį Verkių regioniniam parkui – tektų šalinti dalį medžių, be to, taip nebūtų išspręstas jungčių diversifikavimo poreikis. Tai yra, ir toliau turėtume tą vienintelį susisiekimą su centrine miesto dalimi“, – pranešime spaudai cituojamas vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Anksčiau buvo skelbta, kad Balsiuose turėtų atsirasti keturių juostų gatvė, tačiau dabar bendrajame plane numatyta nauja C kategorijos gatvė, ji būtų projektuojama dviejų juostų.
„Dėl platesnių, keturių juostų, gatvių įrengimo didelės diskusijos kyla net planuojant jas centrinėje miesto dalyje, o miesto pakraštyje, kaip pažymi ir eismo organizavimo specialistai, ir urbanistai, tokių gatvių poreikio nėra“, – rašo savivaldybė.
Pranešime spaudai taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Balsiai yra vertingi savo gamta, tačiau neturi išplėtotos socialinės struktūros, vietovėje nėra darbo vietų.
„Vadinamųjų pocentrių kūrimas decentralizacijos principu – efektyviausias miestų plėtros į išorę valdymo būdas. Geresnio niekas dar nesugalvojo. Pocentris būtų kuriamas tiek žalios juostos, tiek toje vietoje planuoto plataus greitkelio sąskaita. Visa ši teritorija valstybės institucijų ir teismų sprendimais buvo grąžinta buvusiems savininkams.
Tad, norint įrengti tą žalią juostą palei gatvę, žemę tektų išpirkti, o, vertinant pagal normatyvus, želdynų aplinkui pakanka. Kadangi greitkelio nebebus, nebereikia buferio funkciją atliekančios želdinių juostos, o toje vietoje numatome galimybę kurtis paslaugoms ir darbo vietoms. Galbūt čia galėtų atsirasti ir keletas daugiabučių“, – sakė M. Pakalnis.
Savivaldybė yra gavusi ir pasiūlymą „pastumti“ tiltą į pareiškėjams parankesnę vietą. Bet tada, anot M. Pakalnio, tiltas būtų perkeltas link sklypų gyventojų, kurių teisėtus lūkesčius galimai pažeistume: „Jie įsigijo sklypus ir pasistatė namus, o mes į jų aplinką bandytume įtaisyti tiltą. Dabar yra atvirkščiai – žmonės kūrėsi žinodami, kad čia planuojamas tiltas ir dabar bando jį nukelti ant galvų kaimynams“.
Minėtas tiltas ir kelias buvo įtraukti dar į 1998 m. patvirtintą bendrąjį planą.
