Sūduvos girių glūdumje, dviejų upelių – Vilkaujos ir Šeimenos – santakoje 1620 metais Vilkaviškyje iš maumedžio pirmąją švč. M.Marijos Apsilankymo bažnyčią pastatė Lietuvos iždininkas ir Prienų seniūnas Steponas Pacas. Tada ir įkurta parapija, kuriai priklausė Vilkaviškio miestas, 9 dvarai ir 77 kaimai. Medinė bažnyčia išstovėjo beveik pustrečio šimto metų, atlaikydama 1812 metų Napoleono žygį, tik 1818 metais jos dviejų bokštų kryžius apgadino didelė audra. 1867 m. buvo pristatyta „šiopa“. 1870 m. senoji bažnyčia sugriauta ir pradėta statyti nauja, mūrinė. Jos statyba rūpinosi klebonas Antanas Lesnievskis, buvęs Seinų kunigų seminarijos rektorius ir vikaras J.Siaurusaitis.
Dešimtą dalį lėšų davė valdžia, kitas aukojo parapijiečiai. Bažnyčia buvo baigta 1881 metais. A. Lesnievskis Vilkaviškyje klebonavęs nuo 1871-ųjų mirė 1883 m., buvo palaidotas vienoje šventoriaus koplyčių. Bažnyčią 1883 m. pakonsekravo vyskupas Juozas Olekas. Jį ir paskyrė pirmuoju klebonu. Gyveno labai kukliai, buvo malonus, nuoširdus, žmones švietė žodžiu ir pavyzdžiais. Be vyskupo tuo metu buvo dar keturi kunigai.
Vilkaviškyje J. Olekas išgyveno 8 metus. Žmonės jį gerbė ir vadino pirmųjų amžių krikščionybės vyskupu. Mirė 1891 m. sulaukęs 78 metų, buvo palaidotas netoli bažnyčios buvusioje koplyčioje. Po vyskupo J. Olekos mirties Vilkaviškio klebonu paskirtas Matas Dabrila. Klebonavo iki mirties – 1935 m. Išpuošė bažnyčią naujais altoriais, paveikslais, liturginiais rūbais. Nuo 1935 m. klebonu paskirtas prelatas Adomas Simonas Povilaitis, vikaravo A.Šilingas. Jų rūpesčiu 1932 m. įsteigta senelių ir vaikų prieglauda, vaikų darželis, mergaičių bendrabutis. 1926 m. popiežiaus Pijaus XI apaštališkaja konstitucija buvo pertvarkyta Lietuvos bažnytinė provincija ir balandžio 6 d. Vilkaviškis tapo vyskupijos sostine, o parapijos bažnyčia – Katedra.
Pirmuoju Vilkaviškio vyskupijos ordinaru 1926m. balandžio 05 d. paskirtas buvęs Seinų vyskupas Antanas Karosas. Vyskupui A. Karosui pagalbininku buvo paskirtas vyskupas Mečislovas Reinys. Lietuvos vyriausybė perleido Vilkaviškio dvaro centrą su trobesiais ir žeme kurijai. Vyskupas į Katedrą įžengė 1926 m. birželio mėn. 20 d. Kurija iš Marijampolės persikraustė 1926 m. liepos 01 d. Tada Vilkaviškio parapijos klebonu buvo paskirtas kunigas V. Vaitauskas.
Pokaryje parapijoje dirbo ir keitėsi daug vikarų. 1989 m. kovo mėn. Vilkaviškio vyskupijos apaštaliniu administratoriumi Vatikanas paskyrė Juozą Žemaitį. Vyskupas troško atstatyti sunaikintą vyskupijos Katedrą ir tais pačiais metais į Vilkaviškį klebonu ir dekanu pasiuntė kun. Vytautą Gustaitį. 1989 m. gegužės 24 d.rajono vykdomojo komiteto posėdyje priimtas sprendimas leisti atstatyti vyskupijos Katedrą tikinčiųjų lėšomis. Dekanatas, pasitelkęs specialistus, ėmė tyrinėti, ir buvo atkasti nugriautos Katedros pamatai. 1991 m. gegužės 9-ąją pradėtas kasti gruntas, o gegužės 31-ąją pradėti betonuoti pamatai. Jie buvo baigti rugpjūčio 23-ąją. Per 1992 metus Katedra pakilo iki stogo. 1993 metais darbai jau intenstyviai vyko Katedros viduje. Netrukus išorėje kranas persiyrė prie bokštų. Pirma buvo mūrijamas dešnysis bokštas, rudeniop uždengtas stogas.
Naudota literatūra:
1. Birutė Nenėnienė, Iš istorijos, Santaka.-1998, liepos 11, p.4-5.
2. Vilkaviškio katedra švenčia dešimtmetį, Suvalkietis.-2008, liepos 12, p.4.
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
