„Šiaurės rytai“ Seimo nariui Viktorui Rinkevičiui pateikė tris klausimus apie projektą „Leo LT“.
- Seimo nariai, pritarę Atominės elektrinės įstatymo pataisoms, vadinami tais, „kurie pardavė Lietuvą“. Tame sąraše - ir Jūsų pavardė. Ką manote apie tai?
- Aš balsavau už atominės energetikos tęstinumą Lietuvoje, už naujos atominės elektrinės statybą. Pirmiausia todėl, kad elektros energija, gaminama atominėse elektrinėse, yra pigiausia.
Įgyvendinus šį projektą Lietuvos žmonės ateityje turės galimybę už elektros energiją mokėti pigiau, negu mokėtų už šiluminėse elektrinėse pagamintą elektrą.
Antra, mes tuo užsitikrintumėme energetinę nepriklausomybę nuo dujų, naftos tiekėjų iš Rusijos, kadangi neturint atominės elektrinės, turėsime statyti dujomis kūrenamas šilumines elektrines. Pastarųjų metų įvykiai pasaulyje aiškiai parodė, kad „dujotiekių kranelis“ yra žymiai pavojingesnis ginklas už tankus.
Jei žiemą staiga „sugestų kranelis“ ir mes liktumėme be elektros ir šilumos, pasekmės būtų labai liūdnos. O panašių pavyzdžių turime ir mes. „Mažeikių naftą“ nupirkus lenkų koncernui PKN Orlen, sugedo naftotiekis, tiekiantis naftą iš Rusijos į Mažeikius, ir jau ilgą laiką jo nafta nebeteka, o iš „Biržų naftotiekio“ darbuotojai paleidžiami į gatvę.
Manau, kad apie šį projektą visuomenei pateikiama anaiptol ne visada objektyvi ir teisinga informacija, daug kas nutylima arba pateikiama tik dalis tiesos, todėl susidaryti objektyvią nuomonę vien iš žiniasklaidos pranešimų yra sudėtinga. Tam reikia nuodugniai įsigilinti į pasaulio, mūsų regiono ir Lietuvos energetikos problemas, taip pat žinoti ir užkulisinius žaidimus, kurie, deja, vyksta apie šį projektą.
Taip jau atsitiko, kad „Maxima“ grupė prieš keletą metų aukcione įsigijo Vakarų skirstomuosius tinklus. Čia ir susikirto kelių Lietuvos verslo grupių interesai, ypatingai tų, kurios taip pat siekė privatizuoti skirstomuosius tinklus, bet jiems tai nepavyko, ir dabar per kai kuriuos politikus jie kritikuoja šį projektą, daro įtaką visuomenės nuomonei.
Pastačius naują atominę elektrinę negautų milijardų dolerių taip pat ir dujų tiekėjai iš Rusijos, kuriuos priešingu atveju turėtume mokėti už šiluminėse elektrinėse, gaminančiose elektros energiją, sukūrentas dujas. Yra verslininkų, norinčių privatizuoti šilumines elektrines, statyti naujas, joms nauja atominė elektrinė taip pat rakštis. Yra ir daugiau skirtingų interesų turinčių verslo grupių, kurios valdo ir žiniasklaidos priemones, todėl ir žiniasklaidoje pateikiama jiems palanki informacija.
Taigi norinčių sužlugdyti šį projektą arba pakeisti jo dalyvius yra nemažai. Visiškai sutinku, kad jis turi būti vykdomas skaidriai, sąžiningai, kompetentingai ir, kas svarbiausia, neatidėliotinai, nes vilkinimas gali jį taip pat sužlugdyti, o tai puikiai žino oponentai.
Pasaulyje branduolinio kuro atsargų dar yra pakankamai (pagal dabartinius vertinimus - 100 metų į priekį), kai tuo tarpu dujų ir naftos atsargos gali pasibaigti ir netolimoje ateityje, todėl pastaruoju metu daugelis pasaulio šalių planuoja statyti naujas atomines elektrines (pavyzdžiui, Kinija - net 20).
Nesuskubus laiku suprojektuoti ir pasiruošti statyboms, įrangos tiekėjai šioms elektrinėms, kurių pasaulyje yra tik keletas, gali nukelti įrengimų pateikimą Lietuvai vėlesniam laikui, atiduodant prioritetą kitoms šalims, kurios suskubs greičiau pasiruošti statyboms.
Mūsų sprendimo dėl naujos atominės elektrinės statybos su nekantrumu laukia ir kaimyninės šalys: Lenkija, Latvija, Estija. Tuoj pat po įstatymo priėmimo Seime į Lietuvą atvyko Lenkijos prezidentas L. Kačinskis, taip pat Latvijos, Estijos ir Lenkijos ekonomikos ministrai. Tai parodė, kad šios šalys atidžiai seka Lietuvos įvykius, susijusius su naujos atominės elektrinės statyba, ir yra suinteresuotos spartesne įvykių eiga, norėdamos greičiau gauti elektros energiją iš Lietuvos.
Ypatingai tai svarbu Estijai, kuri ateityje turės uždaryti savo skalūnais kūrenamas šilumines elektrines, nes jos labai teršia aplinką. Estijai taip pat žymiai saugiau būti priklausomai nuo Lietuvoje gaminamos elektros energijos negu nuo dujų tiekėjų iš Rytų. Elektros energijos pardavimas kitoms šalims Lietuvai yra naudingas ir ekonomine prasme - tai papildomos pajamos, o kita vertus šiandieniniame pasaulyje energetinė galia yra didelis privalumas valstybei. Na, ir mes galų gale turime atsiskirti nuo Rusijos energetinės sistemos.
Sparti naujos elektrinės statyba Lietuvoje taip pat būtų papildomas argumentas derybose su Europos Sąjunga dėl galimo Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo.
- Supaprastinant minėto įstatymo esmę, Seimo dauguma balsavo už tai, kad „Maximai“ būtų padovanota 40% Lietuvos energetikos sektoriaus. „Valstiečiai“ kažkada griežtai kritikavo „Mažeikių naftos“ pardavimą amerikiečių bendrovei. Kuriuo atveju „valstiečiai“ nuoširdžiai gynė viešąjį interesą?
- Visiškai ne taip. Visa Lietuva žino, kad prieš keletą metų „Maxima“ privatizavimo aukcione įsigijo Vakarų skirstomuosius tinklus, o „Mažeikių nafta“ buvo „padovanota“ vienam pasirinktam išrinktajam ir iš tiesų dėl to Lietuva patyrė pusantro milijardo litų nuostolių.
Nacionalinis investuotojas formuojamas iš didžiausių Lietuvos energetikos įmonių, kurios yra 3, todėl NDX Energija, valdanti Vakarų skirstomuosius tinklus, ir tapo vienu iš nacionalinių investuotojų dalyvių, kaip ir Rytų skirstomieji tinklai bei „Lietuvos energija“.
Nesiginčysiu dėl derybų rezultatų su NDX Energija, mano nuomone, galbūt akcijų proporcija galėjo būti ir kiek kitokia, tačiau derybininkai suderėjo taip, kaip yra dabar. 38,3 % akcijų atiteko privačiam investuotojui, o 61,7% - valstybei, ir kas išmano akcinių bendrovių įstatymą, supranta, kad valstybės valdomas 61,7% akcijų paketas yra neginčijamas prioritetas dominuoti bendrovės valdyme.
Aišku, šios bendrovės valdymas turi būti griežtai kontroliuojamas ir skaidrus. Manau, kad mūsų valstybėje pakaks tai užtikrinančių institucijų.
Nacionalinis investuotojas, tarp jų ir NDX Energija, turės garantuoti naujos atominės elektrinės statybos finansavimą, o tam bus reikalingos milžiniškos lėšos ir didžiulė atsakomybė. Todėl kalbos, kad galima išplatinti nacionalinio investuotojo akcijas biržoje, yra nerealios, nes kas tuo atveju prisiims atsakomybę už projekto vykdymą, jei bus daugybė įvairiausių akcininkų?
- Kai kurie politikos apžvalgininkai teigia, kad „Leo LT“ projektas taps raudonu skuduru, mobilizuojančiu radikalias jėgas proveržiui į naują Seimą. Kokias grėsmes dėl būsimųjų rinkimų įžiūri Jūsų partija? Kaip manote, koks rinkėjas galėtų pasitikėti Jūsų partija ir už ją balsuoti?
- Mūsų partija gali pasitikėti visi rinkėjai, kuriems priimtina mūsų programa. Mes nesiblaškome tarp kairės ir dešinės, nesišvaistome populistiniais pažadais, nuosekliai įgyvendiname savo programą. Mūsų atstovai sėkmingai dirba Seime, Vyriausybėje, apskrityse, savivaldybėse. Mes užimame antrą vietą Lietuvoje pagal savivaldybėse turimų vadovaujančių pozicijų skaičių.
Viena iš ūkio sričių, kuriai vadovauja mūsų atstovai, yra žemės ūkis. Pagal žemės ūkio produkcijos gamybos didėjimą, žemdirbių pajamų augimą, per paskutinius 3 metus Lietuva ryškiai pirmauja tarp visų Europos Sąjungos šalių. To negalima nepastebėti žiūrint ir per juodžiausius akinius. Prieš 4 metus Lietuva maisto produktų daugiau importuodavo negu eksportuodavo. Per pastaruosius 3 metus situacija iš esmės pasikeitė ir 2007 metais žemės ūkio produkcijos eksportas vienu milijardu litų viršijo importą.
Mes tapome galinga žemės ūkio produkcijos gamintoja ir eksportuotoja. Nemažai padaryta socialinėje srityje: didinamos pensijos, bus grąžintos neišmokėtos pensijos dirbusiems pensininkams, vadinamuosius „vaiko pinigus“ gaus vaikai iki 18 metų, motinos, auginančios vaikus iki 2 metų, gaus motinystės pašalpą, pradinių klasių ir ikimokyklinio amžiaus vaikai gaus nemokamą maitinimą, valstiečių iniciatyva įsteigtas valstybinis alimentų fondas ir alimentų negaunančios šeimos juos gaus iš valstybės, parengta valstybinė Šeimos politikos koncepcija, padaryta ir daugiau darbų, kuriuos visus sunku suminėti.
Mes tyliai dirbame, neturime didelių pinigų žiniasklaidai, todėl apie savo veiklą galbūt ir per mažai informuojame. Pastarųjų laikų istorija parodė, kad populistai, rėksniai, nieko nenuveikę žmonių labui, viską kritikuojantys ir viską žadantys, tik nežinia kieno pinigais finansuojami, turi populiarumą Lietuvoje, bet tai yra mūsų žmonių pasirinkimo teisė. Kaip jie nuspręs, taip ir bus.
Aš asmeniškai esu už konkrečius darbus, apie kuriuos gal ir ne visi sužino, o kai kas ir mielai juos pasisavina. Nemėgstu tuščių kalbų ir pažadų, man priimtiniau dirbti konkrečius darbus, o ne švaistyti tuščius pažadus ar imituoti kovą su mistiniais priešais ar problemomis.
Parengė Rasa Penelienė
