„Sutartis su bendrove „Nota Bene“ dėl 1,6 mln. eurų virtuvės įrangos agregatų ir įrankių įsigijimo jau penkta diena galėjo būti nutraukta. Pirmadienį gavusi išvadą, Krašto apsaugos ministerija jau galėjo nutraukti šiandien sutartį ir jokių įsipareigojimų jau nebeturėti“, – penktadienį po susitikimo su prezidente žurnalistams sakė D.Vilytė.
„Mūsų išvada, kurioje konstatuota, kad sutartis yra niekinė ir negaliojanti, turi teisinę galią. Atlikinėti įvairius tyrimus, analizes ir vėl įklimpti į metus tyrimus, manau, jiems to nebereikia“, – pabrėžė ji.
Viešųjų pirkimų tarnyba antradienį paskelbė, kad įvairius virtuvės įrankius iš bendrovės „Nota bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje. Pasak pranešimo, 2014-aisiais kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį - už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje - 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis - už 70 eurų, galąstuvas - už 103 eurus, peilis mėsai kapoti - už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai - už 243 eurus ir 258 eurus.
Šie įrankiai iš „Nota bene“ įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų.
2014 metais Lietuvos kariuomenė su minėta bendrove pasirašė iš viso 1,622 mln. eurų vertės preliminarią lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo sutartį. Jos vertė beveik dvigubai viršijo planuotą pirkimo sutarties sumą, ji buvo numatyta 724 tūkst. eurų.
Pasak D.Vilytės, tai, kad ši sutartis dar nenutraukta, rodo ir nekompetenciją, ir neatsakimgumą.
„Daug ką, labai daug ką rodo. Ir nekompetenciją, ir žioplumą, ir neatsakingumą ir daug ką rodo“, – atsakydama į žurnalistų klausimus teigė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad rezonansą sukėlęs lauko virtuvės įrangos ir atsarginių dalių pirkimas yra ne vienetinis atvejis.
„Tai tikrai ne vienetinis atvejis, krašto apsaugos sistemoje tarp 65 perkančių organizacijų, mes turime Ginklų fondą, kuriame irgi Viešųjų pirkimų tarnyba matė sisteminių bėdų ir toliau vertiname tos institucijos pirkimus“, – sakė D.Vilytė.
Ji taip pat pabrėžė, kad visose srityse pasitaiko, kad institucijos nekontroliuoja, už kiek perka, neseka rinkos kainų, tačiau, anot D.Vilytės, krašto apsaugos sistema yra jautresnė šiuo atžvilgiu.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas teigia, kad skandalas yra pernelyg išpūstas, nes virtuvės reikmenų pirkta už 4 tūkst. eurų, o ne 1,6 mln. eurų, kaip nuskambėjo viešojoje erdvėje, taip pat kilus įtarimams dėl per didelės kainos kariuomenė pati ėmėsi žingsnių išsiaiškinti, ar čia nėra korupcijos požymių.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tvirtina, kad virtuvės reikmenys nenaudojami ir siekiama išsiaiškinti galimą sukčiavimą. Pasak ministro, Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu dėl pirkimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Prokurorai iš pradžių tyrimą pradėję vėliau tyrimą nutraukė.
J.Olekas teigė, kad už šį pirkimą atsakingam asmeniui iš Lietuvos kariuomenės po tarnybinio patikrinimo trims mėnesiams 30 proc. buvo sumažinta alga, o vėliau jis perkeltas į kitas pareigas.
BNS žiniomis, tas asmuo yra tuometis Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento vadovas Valdas Dambrauskas. Kariuomenės vadas J.V.Žukas sakė, kad jis šiuo metu perkeltas dirbti į Jungtinį štabą.
