Tačiau vyriausybės nariai nemano, kad reikia papildomų priemonių ir dėliojasi prioritetus – kurias statybas tęs, o kurias atidės geresniems laikams. Prezidentas Nausėda toliau vyriausybę ragina nepamiršti ir mokesčių reformos – mažinti mokesčius vaikus auginančioms šeimoms ir darbuotojams.
Dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą drastiškai išbrango ne tik elektra ir dujos, bet ir statybinės medžiagos. Statybininkai perspėja, kad dėl infliacijos valstybės ir savivaldybių užsakytų projektų tęsti už prieš karą sutartas kainas nebesugebės.
„Vidutiniškai statyba pabrango 38 proc. Statinys, kuriame yra daug metalo konstrukcijų, gali pabrangti iki 66 proc., jei yra žemės, kasybos darbai, daug pabrangimo nėra“, – teigė statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Verslininkai perspėja, kad negavę papildomų pinigų, nutrauks darbus – pradėtos statybos virs griuvėsiais, o naujų imtis tiesiog neapsimokės.
„Perkančios organizacijos nenori indeksuoti kainas, nors jos kartais pasikeitė. Čia trūksta politinės valios indeksuojant, peržiūrint viešųjų pirkimų kainas“, – sakė verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Nutrūkus statybinių medžiagų tiekimui iš Rusijos ir Baltarusijos, verslininkai jų randa kitose ES nepriklausančiose šalyse, tačiau už didesnę kainą, tad prašo politikų leidimų jų atsivežti be muitų.
„Jei turėjom kvotą atsivežti iš Rusijos, ją atiduokit kokiai Turkijai ir klausimas išspręstas, žinot kiek reikia metalo, susirandam tiekėją trečioje šalyje, atverkite rinkas. Galim atsivežti, bet reikia muitus mokėti“, – kalbėjo darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
O ir verslininkas Ilja Laursas negaili politikams karčių žodžių dėl neveiklumo.
„Labai patogu politikams parodyti sutrikusias tiekimo grandines, sako žaliavos pabrango, kuras pabrango, po tuo paslėpti bendrą infliaciją, nuo kurios kenčia visi“, – teigė I. Laursas.
Infliacijos kamuojamas verslas skundžiasi vyriausybės abejingumu ir prašo prezidento Gitano Nausėdos užtarimo. Prezidento patarėjas ragina Vyriausybę susitarti su verslininkais dėl statybų finansavimo, kad bent svarbiausi projektai būtų baigti.
„Gali žaliavų indeksacija vesti arčiau prie vadinamos recesijos rizikos. Turime būtinai susitarti, kaip tęsime viešųjų pirkimų įgyvendinimą, kaip bus išspręstas žaliavų neproporcingas augimas. Be šito susitarimo rizikuojame lėtesniu ekonomikos augimu“, – sakė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Vyriausybės atstovai verslininkų siūlomu susitarimu nesižavi, esą kiekviena institucija turi pati nuspręsti, kuriems projektams padidins finansavimą ir tęs, o kuriuos atidės geresniems laikams. Dabartinių įstatymų esą pakanka jau sudarytoms sutartims indeksuoti.
„Negalim padaryti, kad viskas viename. Apie mūsų ministeriją nematau problemų, ESO susiindeksavo, Vilniaus savivaldybė indeksuoja, konkursus pasižiūri. Savo kišenėje pasižiūri, susiskirstai portfelį, ar sugebėsi viską pastatyti ar ne“, – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Biudžeto galimybės tokios, kokios yra. Kažkoks sumažėjimas gali būti, bet dar matysime. Perėjome prie 3 metų finansavimo. Gal bus galima padaryti daugiau darbų šiemet į skolą o kitais metais kompensuoti“, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ekonomistai perspėja, kad nuvertėję pinigai – dar ne paskutinė bėda, paskui ją jau atseka palūkanų augimo ir ekonomikos nuosmukio šmėkla.
„Tikėtina, kad po pusmečio problema bus nebe karas ir infliacija, o recesiniai procesai dėl infliacijos, bus dar didesnis maisto kainų šokas. Centriniai bankai didina pinigų kainą. Labiausiai tikėtinas ekonomikų sulėtėjimas ir nuosmukio tikimybė“, – komentavo ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Prezidentas Nausėda ragina Vyriausybę ne tik padėti verslui pakelti infliacijos iššūkius, bet ir tęsti mokesčių reformą, pavyzdžiui, neapmokestinti reinvestuoto pelno, mažinti mokesčius darbuotojams, įvesti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms.
