Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Ventės rage pastarosiomis dienomis galima stebėti neįprastą reiškinį – paprastai tik pavasariais susidarančias dideles ledų sangrūdas.
Pamaryje vyrauja šiltesni orai nei kitur Lietuvoje, Kuršių marios – didžiulis vandens telkinys, todėl paprastai jos užšąla vėliau. Tačiau šiemet, vos spustelėjęs šaltukas, jau pirmosiomis gruodžio dienomis marias sukaustė gana tvirtu ledu – jo storis siekė 11–12 centimetrų.
Specialistai sako, kad taip nutiko, nes vandens lygis mariose yra stipriai nukritęs.
„Pavyzdžiui pernai buvo maždaug metru vandens lygis aukštesnis. Ir c mažai vandens, ir nebuvo vėjo – labai greit užtraukė marias“, – sakė Jūrinių tyrimų departamento Hidrologijos sk. specialistas Rimas Rimkus.
Tačiau užšalusiomis mariomis pasidžiaugti nespėjo net to itin laukiantys žvejai – sustiprėjęs pietų vėjas ledą sulaužė ir suginė ant Ventės Rago molų ir krantų. Paprastai tokie ledų kalnai susidaro tik pavasarį, prasidėjus ledonešiui.
Žemas vandens lygis, neįprastai sausas ruduo pakeitė ir paukščių gyvenimą.
„Pačioj Nemuno deltoj šiemet potvynio nėra – neapsemta nei pievos, nei laukai, todėl paukščių mažiau žymiai – jeigu pernai, užpernai, per paskutinius kelis metus gruodžio mėnesį būdavo keliolika tūkstančių didžiųjų ančių – ne tik didžiųjų – visokiausių rūšių ančių, žąsų virš tūkstančio įvairių rūšių, gulbių tūkstančiai, o šiemet to nėra iš tikrųjų, nes trūkumas vandens“, – aiškino Ventės rago ornitologinės stoties vadovas Vytautas Jusys.
Tačiau darbo ornitologams netrūksta – įprastiems sparnuočiams išskridus į šiltuosius kraštus, žieduojami tie, kuriems kurortas – Lietuva.
