• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vasaros baubas – erkinis encefalitas

Vasarą miškas vilioja grybais ir uogomis, naktiniais pasisėdėjimais prie laužo ar romantiškais pasivaikščiojimais klausantis paukščių giesmių.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau šie smagūs užsiėmimai gali baigtis labai liūdnai: pykinimu, karščiavimu, traukuliais, raumenų skausmais, paralyžiumi, psichiniais sutrikimais. Tam reikia tik vienos, erkinio encefalito virusą nešiojančios erkės įsisiurbimo.

REKLAMA

Erkinis encefalitas – sunkus virusinis galvos ar nugaros smegenų ir dangalų uždegimas. Žmogui jis perduodamas erkės, kurios gausiai paplitusios gamtoje mūsų kraštuose, įkandimu. Šiai ligai būdingas

sezoniškumas: gegužės–birželio ir rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Apsisaugoti nuo šios ligos medikai vienareikšmiškai rekomenduoja skiepus, kaip labai svarbią profilaktinę priemonę, padėsiančią išvengti pavojingos ligos ir komplikacijų.

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl ši liga tokia pavojinga?

Nuo erkinio encefalito miršta tik pavieniai ligoniai, tačiau ši liga labai sunkiai gydoma ir pavojinga. Dažniausi padariniai prasirgus erkiniu

encefalitu: galvos skausmai, atminties, klausos ir koordinacijos sutrikimai ar net paralyžius. Kuo vyresnis žmogus, tuo sunkiau pasireiškia ši liga. Tik trečdalis susirgusiųjų visiškai pasveiksta nuo erkinio encefalito, kiti 30 procentų gydosi vienus–trejus metus, trečdalis kenčia ligos pasekmes visą gyvenimą, likusi dalis tampa nedarbingi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Erkinio encefalito simptomai

Inkubacinis erkinio encefalito periodas vidutiniškai tęsiasi nuo 7 iki 14 dienų, nors pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti ir po vienos, ir po 30 dienų. Liga dažniausiai pasireiškia karščiavimu (kūno temperatūra gali pakilti iki 38–40 °С), kuris gali tęstis 2–10 dienų. Žmogus  nusilpsta, pajunta galvos ir raumenų skausmus, jį ima pykinti, atsiranda traukuliai, nuovargis, nemiga, emocinis dirglumas. Gali sutrikti pusiausvyra, kvėpavimas, širdies darbas, aptempti sąmonė ir net suparalyžiuoti.

REKLAMA

Iš pradžių tai panašu į gripą, kuris trunka apie savaitę. Po to daugelis infekuotųjų pasijunta geriau. Tai vadinamasis „tariamas sveikimas“.

Tačiau žmogus nepasveiksta ir po dviejų–septynių dienų vėl pasijunta prastai. Simptomai paūmėja: ima karščiuoti, pajunta stiprius galvos skausmus, vemia, praranda sąmonę, sutrinka koordinacija, ištinka paralyžius.

REKLAMA

Susirgusiems erkiniu encefalitu, medikai neskiria konkretaus gydymo, nes jo paprasčiausiai nėra. Antibiotikai gydant šią ligą nėra veiksmingi.

Ką daryti, jei jums įsisiurbė erkė?

Jei jums įsisiurbė erkė, nedelsiant ją ištraukite, tačiau labai atsargiai – jos galvutė neturi pasilikti po oda. Jei to nepadarysite, kenkėjas ir toliau siurbs jūsų kraują. Jokiu būdu negalima jos sukioti, deginti, tepti žibalu, aliejumi ar kitais skysčiais, nes tai gali pastūmėti ją lįsti giliau. Bet kokie išoriniai dirgikliai padidina tikimybę užsikrėsti nuo įsisiurbusios erkės, jeigu ši yra infekuota.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Erkę išimkite pincetu. Suėmę ją už galvutės lėtais sukamaisiais judesiais prieš laikrodžio rodyklę ištraukite. Jei pinceto neturite, iš tvirto siūlo pasidarykite kilpą, užmaukite ją ant kyšančio erkės kūno, užveržkite kilpą ir, laikydami įtempę abu jos galus, išimkite. Galite ištraukti ir pirštais, tik nykščiu ir smiliumi suimkite kuo arčiau odos. Negalima traukti už erkės kūnelio, nes jos galvutė gali pasilikti. išėmus erkę įsisiurbimo vietą reikia patepti jodu arba išplauti su vandeniu ir muilu.

REKLAMA

Jei traukiant erkės straubliukas ar galvutė liko po oda, būtinai kreipkitės į medicinos įstaigą, kad ją pašalintų.

Ištrauktą erkę pasiimkite su savimi, kad laboratorijoje galėtų nustatyti, ar ji yra erkinio encefalito viruso nešiotoja.

REKLAMA

Lietuva – pavojaus zonoje

Atlikti tyrimai rodo, kad infekuotųjų erkių yra visuose Lietuvos rajonuose, daugiausia vidurinėje ir šiaurinėje šalies dalyse. Kiek mažiau erkiniu encefalitu užsikrečiama per nevirintą ožkų, karvių pieną ar jų produktus.

Erkės mėgsta drėgmę, šilumą ir prieblandą. Jų galima aptikti tankiame lapuočių miške, krūmuose, žolėje. Erkės gyvybingos nuo +5 °С temperatūros, sezonas tęsiasi nuo balandžio iki rugsėjo, jeigu šilčiau – jų gali pasitaikyti ir spalio mėnesį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Užsilipusios ant žolės lapo jos greitai pajunta žmogaus ar gyvūno šilumą ir taip patenka ant kūno. Būtina saugotis nuo erkių: naudoti tam skirtus purškalus, rengtis šviesiais, ne margais drabužiais, ant kurių galima lengviau pastebėti ropojančią erkę. Reikėtų rinktis ilgomis rankovėmis, prie kūno prigludusius drabužius, itin rankų, kojų, kaklo srityje.

REKLAMA

Gamtoje būkite atsargūs

Išsiruošę į mišką naudokite specialias apsaugos priemones nuo erkių.

Padenkite jomis atviras kūno vietas ir drabužius.

Tinkama apsauga nuo erkių:

Aukšta uždara avalynė, į kurią reikia sukišti kelnių galus.

Kepurė, skarelė ar gobtuvas, kad paslėptumėte plaukus.

Viršutinė aprangos dalis turi būti ilgomis rankovėmis ir aukšta apykakle.

Šalikėlis ar skarelė, kad pridengtumėte kaklą.

Drabužiai turi būti gerai prigludę prie kūno.

Ieškodama kur įsisiurbti, erkė kartais užtrunka apie valandą laiko, dėl to grįžus reikia atidžiai apsižiūrėti, nusiprausti po dušu, drabužius palikti negyvenamoje patalpoje ar ant saulės, gerai iššukuoti plaukus.

REKLAMA

Apsauga 98 procentams

Po trečios vakcinos 98 procentai paskiepytųjų įgauna patikimą imunitetą, apsaugantį nuo erkinio encefalito. Vakcinoje esantys antigenai žmogaus organizme stimuliuoja apsauginių antikūnų gamybą. Jeigu infekuota erkė įkanda praėjus kelioms savaitėms po skiepijimo, yra tikimybė, kad žmogus susirgs. Kauno Dainavos poliklinikos vaikų ligų gydytoja Aldona Tamulevičienė sako:  „Pirmąjį skiepą geriausia būtų daryti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kad susiformuotų imunitetas erkių sezono laikotarpiu. Antrasis skiepas daromas praėjus vienam mėnesiui po pirmosios injekcijos. Trečiasis – praėjus 9–12 mėnesių po antrojo skiepo.

REKLAMA
REKLAMA

Palaikomasis skiepas daromas po trijų metų, vėliau kas penkerius metus.

Vyresniems nei 60 metų žmonėms patariama vakcinavimą daryti kas trejus metus. Vaikus galima skiepyti nuo vienų metų amžiaus.“ Itin svarbu pasiskiepyti didesnei rizikai užsikrėsti priklausantiems asmenims, kurie daugiau laiko praleidžia gamtoje, miške. Tačiau vis dažniau erkių randama miesto parkuose ir soduose, dėl to kiekvienas turime apsisaugoti.

Panaudota VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos informacija

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų