Albinas Čaplikas
Kas nuveikta 2013-aisiais ir ko Lietuvos žemdirbiai gali tikėtis 2014-aisiais ir kitais metais? Šiuos klausimus įvairios ūkininkų asociacijos aptarė tradiciniame bendrame susitikime Kaune.
Pietų Europa nori įsileisti GMO
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Romas Majauskas prasitarė apie neįtikėtiną Briuselio projektą iš visų ES šalių rinkti duomenis apie auginamas žemės ūkio kultūras, kad ekspertai galėtų prognozuoti produkcijos poreikius. ES grūdų rinkoje tikrai trūksta prognozių. Pasak R.Majausko, pernai suomiai užaugino daug pupų, gerai uždirbo, šįmet užaugino jų dar daugiau, tačiau šįmet jų kainos krito. Taip įvyko todėl, kad niekas net nebandė prognozuoti, kiek ir kokių produktų rinkoje reikės.
COPA-COGECA nuolat svarsto genetiškai modifikuotų augalų plitimo ES rinkoje galimybę. Šiuos klausimus nuolat kelia Pietų Europos šalys. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais dėl sausrų daug nuostolių patiriantys Ispanijos, Italijos ir Portugalijos ūkininkai nori, kad būtų leista auginti genetiškai modifikuotus kviečius, kurie gerai augtų net sauso klimato sąlygomis.
„ES leidžia įsivežti genetiškai modifikuotas sojas, tačiau neleidžia jų auginti ES rinkoje. Taigi konkurencinės sąlygos labai skirtingos“, – sakė R.Majauskas.
Dėl šios priežasties stringa ir ES prekyba su JAV. Sąlygos konkuruoti labai sunkios. ES ūkininkai JAV rinkoje galėtų sėkmingai prekiauti nebent salykliniais miežiais.
Pro kreivą statistinių duomenų prizmę
Patikimų statistinių duomenų trūkumas trukdė diskutuoti ir šįmet į Kaune surengtą stambiausią tarptautinį renginį – GEOPA-COPA konferenciją atvykusiems net 20 ES šalių atstovams. Visų šalių atstovai bandė lyginti įvairių šalių duomenis ir pasijuto tarsi statytų legendinį Babelio bokštą.
„Statistiniais duomenimis neretai neįmanoma pasitikėti, todėl kilo abejonių, ar apskritai teisingai vykdoma ES bendroji žemės ūkio politika“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė.
Svečiai iš 20 ES šalių apsilankė keliuose ūkiuose ir buvo nustebinti pokyčių. Jie nesitikėjo išvysti taip stipriai pasikeitusios Lietuvos, nes pagal oficialiai pateikiamus duomenis padėtis Lietuvoje turėjo būti gerokai prastesnė. Štai Lietuvoje išlaidos nuolat samdomo darbuotojo valandiniam atlygiui buvo 3,13 euro, šiek tiek mažiau nei kaimyninėse Lenkijoje (3,32 euro) ir Latvijoje (3,9 euro) ir gerokai mažiau nei Danijoje (28,37 euro) ar net krizę išgyvenančioje Ispanijoje (9,38 euro). Žinoma, jeigu statistiniai duomenys teisingi.
Baiminasi importo iš Amerikos
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sakė, kad padėtis kiaulienos rinkoje šįmet buvo palyginti nebloga: „Kainos ūkininkų netenkina, tačiau jos buvo aukščiausios nuo 1997 m. Pagrindinės ES eksporto rinkos buvo Kinija ir Rusija. Nuolat vyksta derybos su JAV, Kanada ir Japonija. Bandoma liberalizuoti ir kiaulienos importą į ES. Tai būtų smūgis mūsų augintojams, nes ES rinkoje, skirtingai nei kitose, galioja labai griežti aplinkos apsaugos reikalavimai.“
Be to, ES rinkoje negalima naudoti pašarų priedų iš mėsos, kaulų miltų, negalima naudoti antibiotikų ir stimuliatorių, kuriuos naudoja Kanada ir JAV. „Blogai, kad derybose su amerikiečiais dalyvaujantys ES atstovai yra ne šios srities profesionalai, todėl kyla pavojus, kad iš Amerikos žemyno į ES rinką gali plūstelėti kiauliena“, – nuogąstavo A.Baravykas.
Virš kiaulių augintojų ūkių kaupiasi dar vienas bėdų debesis – gyvulių gerovės gynėjai tikisi, kad jau nuo 2018 m. ES bus draudžiama kastruoti kuiliukus. Pasak A.Baravyko, tikėtina, kad tai bus daroma medikamentais, tačiau niekas neprivers vartotojų pirkti tokią mėsą – jokiais medikamentais nepanaikinsi specifinio kuilio mėsos kvapo ir skonio.
Vis mažiau auginama avių ir ožkų
Gyvūnų gerovės ir sveikatingumo komiteto posėdžiuose Briuselyje dalyvaujanti Lietuvos ožkų augintojų asociacijos pirmininkė Vytautė Matusevičienė sakė, kad Gyvūnų gerovės įstatymas rengiamas jau penktus metus, tačiau nesutarimų nemažėja. Dabar veikiantis įstatymas yra nekonkretus ir netinka visoms ES šalims. Pasak V.Matusevičienės, 2011 m. ožkų ir avių skaičius Lietuvoje stabilizavosi, tačiau viltys neišsipildė – pernai avių ir ožkų sumažėjo 0,3 proc., šįmet – 1,6 , o 2014-aisiais šių gyvūnų sumažės 3–5 proc. Kokios priežastys?
„Nėra tradicijų, kita vertus, kai kurias šalis tiesiog žlugdo griežti ES reikalavimai. Pavyzdžiui, po Europos Komisijos (EK) ekspertų patikrinimų Portugalijoje ir Ispanijoje uždaryta apie 30 proc. avis ir ožkas auginančių ūkių. Be to, ES mažėja ožkienos ir avienos vartojimas“, – aiškino V.Matusevičienė.
Kita bėda – EK net nenori girdėti apie avių augintojų nuostolių kompensavimą, tai palieka spręsti savarankiškai kiekvienai šaliai. Maža to, nebeleidžiama vilkų papjautas avis ar ožkas užkasti ūkio teritorijoje. Dėl šių ir kitų priežasčių šia šaka vis mažiau domisi jaunieji ūkininkai, jie mieliau augina mėsinius galvijus.
Nepaaiškinami kainų pokyčiai
Per metus mėsinių galvijų pardavimo kainos šiek tiek sumažėjo, tačiau reikia priminti, kad 2012-aisiais šios kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas. Tiesa, kainos Lietuvoje ir ES skiriasi apie 20–25 proc.
„Įdomu, kad lietuviškos kilmės jautiena vežama į Vakarų Europos šalis, tačiau iš Lietuvos ūkininkų jautiena superkama gerokai pigiau. Yra daug paradoksų. Štai Rusijai uždraudus eksportuoti jautieną, Lietuvoje krito galvijų supirkimo kainos, tačiau jos nepakito Rusijos rinkai atsivėrus. Kodėl? Supirkėjai man aiškino, kad lietuvišką mėsą parduoda ne Rusijoje. Jeigu tikrai taip, tai kodėl supirkimo kaina krito anksčiau?“ – stebėjosi Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius darius Dzekčiorius.
Kokios prognozės? Ekspertai prognozuoja, kad ypač aukštos kokybės mėsos suvartojimas augs, tačiau aukštesnių kainų ūkininkams neverta laukti.
Ūkininkai prašo geltonos kortelės
LŪS atstovas COPA-COGECA grupėje aplinkosaugos klausimais Aušrys Macijauskas nevyniojo žodžių į vatą: „Deja, nuo 2015 m. aplinkosaugos reikalavimų daugės ir jie bus vis griežtesni. Su tuo turime susitaikyti ir turime ruoštis.“ ES mokesčių mokėtojai, sukraunantys ES biudžetą, iš kurio skiriama parama ir žemės ūkiui, nori, kad jis tausotų aplinką. Todėl nuolaidų tikėtis neverta.
„Užmirškime naivius svarstymus, kad Briuselyje reikia trankyti kumščiu į stalą. To nebus, nes ES pirmiausia atsižvelgiama į visuomenės pageidavimus, o mes, ūkininkai, sudarome nedidelę visuomenės dalį, tiesa, esame už daug ką atsakingi“, – atvirai sakė A.Macijauskas.
Pasak eksperto, Briuselyje diskutuoti įmanoma tik pateikiant svarių argumentų, pasiremiant skaičiavimais ir atsisakant emocijų. Įdomu, kad geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimai ES valstybėse labai skiriasi.
„Pavyzdžiui, pagal Nitratų direktyvą Lietuvoje viename hektare žemės galima laikyti 1,7 sutartinio gyvulio (SG), o Airijoje – net iki 3 SG. Taigi konkurencinės sąlygos labai skirtingos“, – aiškino A.Macijauskas. ES ūkininkai siūlo įvesti vadinamąją geltonąją kortelę, t. y. kad pirmą kartą pažeidimų radę kontrolieriai ūkininkus tik įspėtų ir skirtų laiko pažeidimams pašalinti, o ne iš karto skirtų griežčiausias bausmes.
