„Nugaros skausmas gali būti apgaulingas, pavyzdžiui, tam tikromis sąlygomis paūmėti, bet greitai praeiti, tačiau po kelių savaičių ar mėnesių vėl užsidegti ir palaipsniui vis stiprėti“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė.
Nugaros skausmo abėcėlė
Visą dieną nugara yra veikiama įvairiausių jėgų: atliekamų sukinių, staigių judesių, netaisyklingos laikysenos, sėdėjimo susikūprinus. Visa tai gali pažeisti bet kurią iš daugelio stuburo tarpusavyje sujungtų struktūrų ir sukelti išvaržą, raumenų patempimus, netinkamą laikyseną, suspaustą nervą, stuburo kanalo susiaurėjimą (stenozė), slankstelių lūžius, osteoporozę ar natūralius senėjimo procesus, rašoma pranešime spaudai.
„Nugaros skausmas išskiriamas į ūminį ir lėtinį. Ūminis skausmas dar gali būti vadinamas ir mechaniniu, kuris būna tik vienoje vietoje. Tokiu atveju dažnai jaučiamas aštrus ir staigus skausmas, kuris greitai ateina ir praeina, arba yra pastovus ir pulsuojantis. Raumenų patempimas – bene dažniausia tokio skausmo priežastis. Ūminis skausmas gali kartotis“, – aiškina vaistininkė.
Lėtinis skausmas yra dar vadinamas radikulitiniu. Pasak specialistės, pacientai jį apibūdina kaip elektros šoką, einantį iš stuburo kanalo nerviniu keliu. Šio tipo skausmą sukelia stuburo nervo šaknies suspaudimas arba uždegimas. Skausmas jaučiamas apatinėje nugaros dalyje – juosmens srityje ir gali nukeliauti į koją, jaučiamas kojos tirpimas. Tokį skausmą gali sukelti stuburo išvarža, stenozė arba skoliozė, pavyzdžiui, stuburas pasisuka į šoną, sukreivėja, tai sukelia netaisyklinga laikysena, taip pat ir stresas.
„Kartais norint nustatyti ar patvirtinti pagrindinę skausmo priežastį reikalingi diagnostiniai tyrimai: rentgenas, magnetinis rezonansas arba diagnostinės injekcijos. Šie tyrimai atliekami, nes yra atvejų, kai sunku atskirti pagrindinę skausmo priežastį ir ją nustatyti. Taip yra, dėl to kad žmogaus smegenims sudėtinga atskirti vieną stuburo sužalojimą nuo kito, esančio visai šalia“, – teigia L. Vanagaitė.
Vaistai gali sukelti priklausomybę
Dauguma nugaros skausmų yra gydomi nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo: ibuprofenu ir naproksenu. Taip pat tinka ir skausmą malšinantys vaistai ar analgetikai, tokie kaip acetaminofenas, nors jie ir neturi priešuždegiminių savybių. Vaistininkė siūlo atkreipti dėmesį į vaistų vartojimą ir nevartoti daugiau vaistų ar didesnėmis dozėmis, nei rekomenduojama.
„Visada pacientus raginu pasitarti, nes šie vaistai gali sukelti šalutinį poveikį, o tai yra gan dažnas reiškinys. Pasikalbėjus su pacientu, kuris atėjo į vaistinę prašyti pagalbos dėl sutrikusios inkstų veiklos, padidėjusio skrandžio rūgštingumo ar susidariusių opų, paaiškėja, kad jis ilgą laiką neteisingai vartojo priešuždegiminius vaistus. Gan saugūs yra vietiškai naudojami tepalai, kurių sudėtyje yra ibuprofeno, lidokaino, taip pat tinka įvairūs eteriniai aliejai, kurie taip pat malšina skausmą“, – pataria ji.
Pagalba nugarai be vaistų
Kovoje su skausmu L. Vanagaitė rekomenduoja pasitelkti ir alternatyviąją mediciną: masažus, akupunktūrą, įvairias atsipalaidavimo praktikas, jogą, šilumos ar ledo terapiją.
„Staiga gavus traumą, pavyzdžiui, sporto metu pasitempus nugarą arba po sporto jaučiant spazminius raumenų skausmus, pirmajai pagalbai dažniausiai naudojama ledo terapija. Ledo pakuotė gali palengvinti diskomfortą ir padėti sumažinti skausmą bei uždegimą ūminėse vietose. Tik negalima ledo dėti tiesiai ant odos, būtina jį apvynioti plona medžiaga, kad šaltis nepažeistų odos. Sumažinus uždegimą, jau galima naudoti ir šildomuosius kompresus arba tepalus, tačiau ant uždegimo židinio vietos tokie kompresai nededami“, – perspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Dažniausiai nugaros skausmai yra gydomi namuose, mat sujungus tradicinės ir alternatyviosios medicinos gydymo būdus, įmanoma pasiekti puikių rezultatų. Vaistininkė priduria, kad net ir neturint didelių problemų yra rekomenduojama gerinti laikyseną naudojant tinkamas kėlimo technikas, atliekant tempimo pratimus, taip gerinant pagrindinių raumenų tonusą ir lankstumą.
„Mankštinantis namie reikėtų nepamiršti, kad nebūtina pratimų atlikti idealiai taip, kaip įvairiuose vaizdo įrašuose juos demonstruoja patyrę specialistai, mat jie turi didelę praktiką, todėl lygiuotis nereikėtų. Svarbu – nepersistengti, o atsiradus skausmui – sustoti. Patartina pasitarti su kineziterapeutais arba fizinio lavinimo treneriais, kurie paaiškintų ir parodytų pratimus, atitinkančius savijautą“, – sako L. Vanagaitė.
