• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nenaudojamos poilsinės, pirtys ir dar tūkstančiai beverčių statinių bei milijonai eurų jų išlaikymui kasmet – štai kokią valstybės žaizdą apnuogino Valstybės kontrolė, panagrinėjusi valstybei priklausančius pastatus. Nors Finansų ministerija prisiima atsakomybę dėl šios naštos ir žada imtis permainų, Seimo nariai piktinasi, kad procesas juda kone vėžlio greičiu.

8

Nenaudojamos poilsinės, pirtys ir dar tūkstančiai beverčių statinių bei milijonai eurų jų išlaikymui kasmet – štai kokią valstybės žaizdą apnuogino Valstybės kontrolė, panagrinėjusi valstybei priklausančius pastatus. Nors Finansų ministerija prisiima atsakomybę dėl šios naštos ir žada imtis permainų, Seimo nariai piktinasi, kad procesas juda kone vėžlio greičiu.

REKLAMA

Išanalizavusi 14 ministerijų bei daugiau nei šimto įstaigų 2016 m. duomenis, Valstybės kontrolė nustatė, kad valstybei priklauso nemažai visai nereikalingo ir brangiai kasmet kainuojančio nekilnojamo turto.

Šimtai beverčių vasarnamių ir pirčių

Svarbiausia audito išvada – Seimas ir Vyriausybė neturi ilgalaikių gairių, kaip ketina valdyti visą valstybės nekilnojamąjį turtą, ir tik dabar pradeda diskusijas, kaip jį valdyti, norint sulaukti didžiausios naudos. Taip pat nenustatyta, kiek turto reikia valstybės funkcijoms atlikti, kiek jo galima išnuomoti, plėtoti ar parduoti.

Apie pusę valstybės valdomo nekilnojamojo turto sudaro inžineriniai statiniai (9,2 tūkst.) ir menkaverčiai pastatai (4,5 tūkst.): malkinės, tvartai, kiemo rūsiai ir panašiai, o jų išlaikymas 2016 m. atsiėjo beveik 4 mln. eurų. Valstybės kontrolė nustatė, kad dalis šio turto apskritai nereikalinga ir net nenaudojama.

REKLAMA
REKLAMA

Iš valstybės kišenės išlaikomi 2,3 tūkst. butų, kurie 2016 m. kainavo 14 mln. eurų, bet toli gražu ne visi jie naudojami ar naudingi. Valstybė turi ir 298 poilsio namelius, vasarnamius, 157 pirtis, kurie 2016 m. kainavo 800 tūkst. eurų, o tik dešimtadalis jų reikalingi funkcijoms atlikti. Daugiausiai šio turto priklauso švietimo įstaigoms.

REKLAMA

Taip pat valstybė 2016 m. už savo nekilnojamojo turto komunalinius mokesčius, remontą, valymą, apsaugą ir kt. sumokėjo179,8 mln. eurų, o dar papildomai kainuoja šio turto inventorizacija, turto naudojimo sutartys, mokesčių mokėjimo kontrolė ir kt.

Tvarka – kaip zoologijos sode

Seime audito išvadas rengęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Virgilijus Poderys neslėpė nuostabos, kaip aplaidžiai valdomas valstybės turtas.

REKLAMA
REKLAMA

„Pagal tai, kaip valdomas turtas, pagal kokią teisę, pagal kokią tvarką – kaip zoologijos sodas. Didžiausią įspūdį paliko tai, kad nėra jokių gairių, kur link judame, kur norime koncentruotis, kaip ką parduodame, kaip ką apskaitome“, - tv3.lt auditą vertino V. Poderys.

Parlamentaras piktinasi, kad problema „atidėliojama, marinuojama, nėra valios ir nesiimama spręsti“. Maža to, valstybės nekilnojamojo turto valdymo politiką formuojanti Finansų ministerija reikalingas gaires sukurti ketina tik iki 2021 m.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kitas išvadų Seime rengėjas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Dainius Kreivys – taip pat piktinosi per lėta darbų eiga.

„Šiai dienai Finansų ministerija yra vedanti institucija, kuri yra atsakinga už šitas reformas. Ministerija parodė, kad ne taip seniai jie perėmė šitą projektą, kad tai užtrunka laiko. Bet aš manau, kad judėjimas, kuris turėjo būti padarytas, jo nebuvo. Ir dabar teisingai referuoja Valstybės kontrolė, kad procesas negali tokiu greičiu judėti ir mes turime kažką daryti“, - tv3.lt kalbėjo D. Kreivys.

REKLAMA

Jo manymu, valstybės valdomo nekilnojamojo turto konsolidacija vyksta per lėtai, o turto – ryškiai per daug, trūksta struktūrinių sprendimų. Liūdniausia, sako D. Kreivys, kad turtas milžiniškas, grąža iš jo minimali, o dar apstu objektų, kurių apskritai nereikia – tai poilsiavietės, daržinės ir kt.

Rengia įstatymų pakeitimus

Tuo tarpu Finansų ministerija teigia, kad visas Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas jau pradėjo įgyvendinti bei atsižvelgiant į jas rengia įstatymų paketą, kurį Seimui svarstyti pateiks dar šioje pavasario sesijoje.

REKLAMA

„Finansų ministerija kartu su kitomis ministerijomis inicijuoja diskusijas dėl kitos paskirties (mokslo, sveikatos ir socialinės priežiūros, kultūros, visuomenės apsaugos ir kt.) nekilnojamojo turto, kuris šiuo metu nėra valdomas centralizuotai, valdymo būdų ir alternatyvų“, - atsakyme tv3.lt rašė Finansų ministerijos atstovė Austėja Jonaitytė.

Ministerijos teigimu, šiuo metu vyksta ir nereikalingo bei nenaudojamo valstybės nekilnojamojo turto (VNT) identifikavimo ir realizavimo procesai. 2015 m. į pirmą Vyriausybės parduodamo VNT sąrašą buvo įtraukti 691 objektai, šiuo metu sąraše jau yra 1,5 tūkst. objektų.

Valstybės kontrolė auditą atliko 14 ministerijų, Nacionalinėje žemės tarnyboje, Turto banke. Duomenys rinkti ir iš kitų 114 įstaigų, valdančių valstybės nekilnojamąjį turtą ar perdavusių administracinės paskirties nekilnojamojo turto objektus centralizuotai valdyti Turto bankui. Auditas baigtas šių metų sausio pabaigoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų